Radom filologą: Anna Chumak

Po ilgesnės pertraukos vėlei sugrįžta jau tradicija tapusi rubrika „Radom filologą“! Šiais metais ji šiek tiek kitokia – į interviu dalyvių ratą prisijungia ir studentai, ir šiaip filologiniam pasauliui artimi asmenys, iš kurių kiekvienas turi individualų požiūrį apie kalbinius, literatūrinius dalykus bei apskritai apie gyvenimą. Šį kartą kalbiname Anną Chumak – užsienio studentę iš Ukrainos. Anna studijuoja Vokiečių filologiją, o jos mylimiausia knyga yra Haruki Murakami „South of the Border, West of the Sun“. Kodėl? Išsiaiškink skaitydamas interviu bei sužinok dar daugiau nuostabių dalykų apie Anną!

– Koks tavo laimingiausias vaikystės prisiminimas?

– Mano 7-as gimtadienis. Manau, tai geriausias gimtadienis, kurį kada nors esu turėjusi. Mano vyresnysis brolis ir jo geriausias draugas surengė man didžiulį burbulų pasirodymą. Tada turėjau atlikti tam tikras užduotis, kad gaučiau dovaną ir, žinoma, didžiulį lėlės formos tortą su stulbinančia suknele.

– Kokia yra tavo mėgstamiausia knyga ir kodėl?

– Haruki Murakami knyga „South of the Border, West of the Sun“. Aš, asmeniškai, dievinu šį autorių. Man visada palieka didžiulį įspūdį tai, kaip jis apibūdina jausmus ir emocijas. Be to, lygindama save su pagrindiniu veikėju matau daug panašumų. Ši išmintinga ir graži knyga kupina užslėptų tiesų, bet turbūt ji yra tikriausia, kad ir kaip nepakeliama būtų ją apmąstyti.  

– Koks yra tavo moto?

– „Negatyvus mąstymas nesuteiks tau pozityvaus gyvenimo“. Man tai reiškia, kad tu esi tai, apie ką galvoji. Jeigu skiri dėmesio daugiausiai neigiamiems dalykams, tikėtina, jog gyvensi ir negatyvų gyvenimą. Ir vice versa. Pozityvus mąstymas padės tau būti kalno viršūnėje ir žvelgti žemyn į padarytą progresą, o ne skendėti apačioje, bandant pakilti į viršų.

– Koks yra tau labiausiai imponuojantis dalykas apie vokiečių kultūrą ir kodėl pasirinkai studijuoti būtent Vokiečių filologiją?

– Vokiečių kultūra yra unikali, o jos istorija – turtinga. Ji turėjo didžiulę įtaką Europai ir suvaidino didelį vaidmenį jos istorijoje. Vokietija taip pat yra žinoma kaip poetų, rašytojų bei mąstytojų šalis. Manau, kiekvienas iš mūsų yra girdėję apie Gėtę, Erichą Mariją Remarką ir Emanuelį Kantą. Aš norėjau artimiau susipažinti su šia žavinga šalimi ir jos kultūra, dėl šios priežasties ir pasirinkau studijuoti Vokiečių filologiją. Be to, vokiečių kalba yra labai svarbi verslo pasaulyje.

– Koks buvo tavo patirtas didžiausias kultūrinis šokas atvykus į Lietuvą?

– Tiesą pasakius, aš neprisimenu jokių dalykų, kurie būtų mane šokiravę.

– Ar tau buvo sunku adaptuotis Vilniaus universitete?

– Visiškai ne. Vilniaus universiteto bendruomenė, siekdama, kad mes pasijustume kaip namie, organizavo daug renginių, įvairių seminarų ir dirbtuvių. Visi dėstytojai mielai padeda ir visada paaiškina visa, kas tau yra neaišku.

– Kokia yra tavo mėgstamiausia istorinė figūra?

– Manau, kad tai – Vasyl Stus. Jis yra ukrainiečių poetas, žmogaus teisių aktyvistas ir kultūrinė figūra, kuri stipriai paveikė visuomenę. Jis buvo du kartus suimtas, bet vis vien toliau kovėsi už laisvę. Aš manau, kad jis reprezentuoja visus ukrainiečius, kurie šiuo metu kovoja už savo laisvę. Taip pat aš žaviuosi jo poemomis, kurios leidžia tau patirti jo išgyventą skausmą, jo ryžtą kovoti, norą apginti žmonių teises ir nepriklausomybę. Be to, apie jį Artem Denysov yra sukūręs puikų filmą.

– Ar turi mėgstamiausią šeimos tradiciją?

– Žinoma, kad turiu. Kiekvienais metais aš ir mano šeimą susiburiame kartu, parašome savo norus, skirtus kitiems metams ir pririšame šiuos poperėlius prie dangaus žibinto. Tuomet mes jį uždegame ir paleidžiame toli į dangų tikėdamiesi, kad jis bus nuneštas iki žvaigždžių.

– Ką tau reikšia menas?

– Menas yra dvasinė harmonija, žavėjimasis ir netgi imitacija. Menas parodo mums kaip žmogus gali atsiskleisti. Kokios yra jo mintys, jausmai ir proto būsena. Menas yra žmogaus pažinimas jo kultūriniame ir dvasiniame pasaulyje, tai yra jo jausmų išreiškimas panaudojant bet kurią meno kryptį. Tai verčia jausti džiaugsmą ir palengvėjimą.