Pereiti prie pagrindinio turinio
Vilniaus universiteto Studentų atstovybėVU SA FilF
Paieška

Studentai aplink pasaulį: Ernesta Kazakėnaitė moksliniais tikslais aplankė 9 Europos šalis

VU SA FilF 5 min. skaitymo
Studentai aplink pasaulį: Ernesta Kazakėnaitė moksliniais tikslais aplankė 9 Europos šalis

Asmeninis archyvas

Skaitymo dydis

Ernesta visose studijų pakopose buvo išvykusi dalinių studijų į kitą šalį, kiekvieną vasarą vyksta į kokį nors vasaros universitetą ar mokyklą. Šiuo metu VU dėsto latvių kalbą, su dviem draugėmis organizuoja Baltų akademiją moksleiviams.

Ernesta 2008–2012 m. Vilniaus universtitete studijavo Lietuvių filologiją, 2012–2014 – Bendrąją kalbotyrą, o 2014-2018 – doktorantūroje nagrinėjo teksto pernaudojimą XVI–XVII a. latvių vertimuose. Visose studijų pakopose buvo išvykusi dalinių studijų į kitą šalį, kiekvieną vasarą vyksta į kokį nors vasaros universitetą ar mokyklą. Domisi senąja spauda baltų kalbomis, svajoja vieną dieną būti peržiūrėjusi de visu visas išlikusias XVI–XVII a. baltiškas knygas. Šiuo metu dėsto latvių kalbą, su dviem draugėmis organizuoja Baltų akademiją moksleiviams.

  1. Kokiose šalyse teko lankytis studijų metais?

Per maždaug dešimt studijų metų moksliniais tikslais teko aplankyti tokias šalis kaip Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Vokietija, Lenkija, Rusija ir Italija. Tačiau dalį jų ne po vieną kartą, lankant vis kitus universitetus, o Latvijoje iš viso praleidau maždaug trejus metus (kiekvienoje studijų pakopoje po truputį). Nesu tiksliai suskaičiavusi, bet stažuočių buvo keliolika.

  1. Kuri patirtis reikalavo didžiausio Tavo pasiruošimo?

Kai pradėjau studijuoti, mano specialybės studentų mobilumas buvo veikiau išimtis nei tendencija. Vos keli iš daugiau kaip 60 bakalauro kolegų pasinaudojom galimybe išvykti, todėl manau, kad būtent pirmoji ilgesnė išvyka pareikalavo daugiausia pasiruošimo ir ryžto. Mano aplinkoje nebuvo turėjusių tokios patirties ir galinčių patarti, todėl buvo baisu, atrodė nesaugu, nes viskas – šalis, sistema, dėstytojai, miestas – nepažįstama. Bet išdrįsus žengti pirmuosius žingsnius, gailėtis neteko nė karto. Visos išvykos po šios buvo vis lengvesnės, nors malonus jaudulys naujoje šalyje niekur nedingo.

  1. Kuri patirtis paliko Tau asmeniškai didžiausią įspūdį ir daugiausiai prisiminimų?

Banalu, bet negalėčiau išskirti tik vienos, visos savaip įspūdingos ir iš kiekvienos parsivežiau daug skirtingų prisiminimų ir patirčių. Tiesa, giliausiai įstringa laimingai pasibaigusios kritinės situacijos, tokių man daugiausia buvo chaotiškoje Romoje, į kurią vykau iš Nyderlandų. Kontrastas badė akis, nes Nyderlanduose viskas labai aišku, konkretu ir laiku, kaip ir Skandinavijoje, tačiau Romoje – tykojo vieni iššūkiai vos tik atvykus, tiek buitiniai, tiek akademiniai. Iš malonių bendresnių akademinių patirčių gal galėčiau išskirti Tartu Estijoje, kuriame mane tada žavėjo tvyrantis pasitikėjimas kitu ir laisvė, atsispindinti net tokiuose elementariuose dalykuose kaip atviras belaidis tinklas visuose universiteto padaliniuose ir bibliotekoje. Smulkmena, tačiau, kai viskas yra neva „apsaugota“, kaip VU ar kur Vokietijoje, baisiai nepatogu.

Na, o kitos įspūdį palikusios patirtys yra labai asmeninės, susijusios su mano moksliniais interesais. Kadangi domiuosi senąja raštija, tiksliau XVI–XVII a. baltų kalbų liuteroniškais spaudiniais, mane žavėjo turtingos retų spaudinių kolekcijos. Tokių turi dauguma aplankytų vietų, nes stažuotės buvo tikslinės, tačiau išskirti galėčiau Tartu, Upsalą, Helsinkį, Kopenhagą ir Lundą. Pastarasis atmintyje liks turbūt ilgiausiai, nes jame užtikau neišlikusia laikytą XVII a. knygą. Apskritai man paliko įspūdį šiaurės šalių bibliotekų atvirumas – darbuotojai labai susidomėję, viską leidžia užsakyti, apžiūrėti ir, priešingai nei VU Retų spaudinių skyriuje, esant reikalui pasidaryti darbinę kopiją, kai kur yra net specialūs tam skirti aparatai. Tai tyrėjui yra tikrai labai svarbu, nes būtina saugoti tiriamą egzempliorių, dažnai vartant jis dyla.

  1. Kuri patirtis Tave daugiausiai išmokė (kalbant ne apie su mokslu / specialybe susijusius dalykus)?

Pirmoji, be abejonių, jai reikėjo pasiryžti. Studijuodama bakalauro trečiame kurse išvykau dalinių studijų į Latvijos universitetą. Kadangi vykau viena, viskas buvo tik ant mano pečių. Buvo neramu, ar viską rasiu, kaip seksis, ar pavyks studijuoti ne gimtąja kalba. Iš tiesų pradžioje labai padėjo mentorė ir pirmą studijų savaitę vykę informaciniai mainų programos studentų renginiai. Tiesa, iššūkių buvo ir daugiau, nes nors vykau pagal Erasmus mainų programą, užsieniečiams skirta programa ir veiklos manęs nedomino (įprastai tie kursai būna kiek adaptuoti), todėl pasirinkau studijas latvių kalba su vietiniais studentais. Pradžioje buvo be galo sunku, nes turėjau 14 paskaitų per savaitę ir visos latviškai, o latvių kalbos gerai dar tada nemokėjau. Pirmo mėnesio tiesiog neatsimenu, nes visą laiką arba mokiausi, nes turėjau pasivyti gimtakalbius, arba miegojau, bet po to viskas palengvėjo. Tikrai buvo verta stengtis.

  1. Kur lankeisi paskutinįjį kartą?

Sausį vykau į Latviją, dalyvavau seminare, tačiau joje lankausi tikrai labai dažnai. Naujoje vietoje paskutinį kartą buvau rugsėjį – stažavausi Krokuvoje Lenkijoje. Patirtis įdomi, nes struktūra labai skiriasi nuo mano anksčiau lankytų vietų. Viskas kiek chaotiška, nors ir ne tiek, kaip Romoje, bibliotekų ir archyvų daug, neaišku, kur yra kas, ne visos senosios knygos suregistruotos, todėl jų tiesiog negali rasti, net ir žinodamas, kad ji ten saugoma.

  1. Ką rekomenduotum studentui, norinčiam išvažiuoti, bet nežinančiam, kur? Pagal kokius kriterijus siūlytum rinktis šalį?

Sunku ką universalaus rekomenduoti, tai išties subjektyvu. Vieta labai priklauso nuo studento poreikių, tiksliau jo mokslinių interesų, jei tokių turi vykdamas. Pavyzdžiui, jei ką domintų skaitmeninė humanitarika, rekomenduočiau kurį iš Vokietijos universitetų, bet jei domisi romanistika, tuomet Ispaniją ar Italiją ir t.t. Tačiau apskritai tikrai patarčiau visiems pasiryžti ir trumpam išvykti. Tai šiais laikais itin naudinga patirtis.

Rinkdamasis šalį kiekvienas turėtų pagalvoti, ar joje galės gauti tai, ko tikisi (pvz., norėdamas studijuoti helenistiką, greičiausiai neieškosi jos Islandijoje ir pan.). Taip pat, ar galės komunikuoti su dėstytojais, t.y. pakankamas kalbos lygis, ir ar užteks lėšų pragyvenimui, nes kai kuriose šalyse labai brangu. Vis dėlto pirmasis kriterijus – tikslas – yra pats svarbiausias, o visa kita jį turint išsprendžiama. Jei atsirastų sakantis, kad neturi jokio tikslo, bet vis tiek nori pasinaudoti galimybe ir išvažiuoti, pasiūlyčiau vykti mokytis kalbos, tiek patobulinti jau žinomą, tiek pradėti visiškai naują. Kalbų mokėjimas labai praverčia.

Dėkojame už atsakymus!

Partneriai, draugai ir iniciatyvos

VU AtributikaKarjeros dienos[naujas] VU naujienosTeisės klinika[naujas] Start FM

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė

Vilniaus universitetoStudentų atstovybėVilniaus universiteto Studentų atstovybė

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis01513, Vilnius, Lietuva

+370 5 268 7144

Įmonės kodas: 193077294 · PVM mokėtojo kodas: LT100015645710. Finansiniais klausimais kreipkitės el. paštu: [email protected]