Akademinio sąžiningumo stoka: ar įmanoma nuraminti sąžinę?

Gegužės 27-ąją dieną VU SA FilF „Facebook“ puslapyje įvyko nuotolinės diskusijos „Akademinis žmogus: Ar tikrai rami sąžinė?“ antroji dalis. Šį kartą akademinės etikos mintį sutiko plėtoti Filologijos fakulteto administracija – dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė bei prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri. Taip pat svečių gretas papildė ir Fakulteto alumni Julija Lekavičiūtė, o moderatoriaus kėdę užėmė neseniai kadenciją baigęs VU SA prezidentas Justas Kvedaravičius.

Akademinė etika – opi problema akademiniame pasaulyje

Transliacijos metu buvo pasisakyta tokiais klausimais, kurių kasdienybėje neretai siekiama išvengti ar bent dalį jų nutylėti. Diskusija paskatino pašnekoves drąsiai dalintis savo patirtimi, garsiai iškomunikuoti kai kurias šių dienų akademinio pasaulio realijas bei ieškoti bendrų neetiško elgesio problemos sprendimo būdų.

Taip pat buvo užsiminta apie tai, kad mokantis ir dėstant akademinio rašymo principus, studentai bei dėstytojai turi tiesioginę galimybę „pasimatuoti“ savo sąžiningumo lygį bei jo suvokimą. Akademinės etikos svarba išryškėja sprendžiant plagijavimo klausimus, kai išaiškėja iš mokyklų atsineštos spragos – tolimas santykis su akademiškumu, dažniausiai kintantis tik universiteto lygmenyje. Tai patvirtino ir prodekanės D. Šileikaitės-Kaishauri pateikta Filologijos fakulteto statistika, kai per šiuos mokslo metus užfiksuoti aštuoni atvejai (praeitais metais penki), kai studentai gavo papeikimą dėl nesąžiningo elgesio, o penki studentai (praeitais metais du) dėl plagiato buvo pašalinti.

Tačiau visada išlaikomas žmogiškumo faktorius – vykdomas pokalbis, su neretai suteikiama galimybe pasitaisyti bei mokytis iš padarytų klaidų.

Dekanė I. Šeškauskienė pridūrė, kad net ir tokiais atvejais ne visuomet iš esmės išgvildenama tikroji problema – susidūrus su nesąžiningumu bei norint šioje situacijoje ieškoti išeičių, būtina akademinėje bendruomenėje diegti supratimą, kad toks elgesys nėra priimtinas.

Etika ir nuotolinis mokymasis

Diskusijoje kalbėta, jog galbūt studijuojant nuotoliniu būdu, reikia pradėti nuo paprasčiausių dalykų – nustoti slėptis už ikonėlių bei palaikyti vieniems kitus ir taip skatinti abipusį supratingumą bei sąžiningą veiklą.

Anot doc. dr. D. Šileikaitės-Kaishauri, etika ir sąžiningumas svarbūs ne tik atliekant darbus, tačiau ir sociokultūrinėje srityje – santykiai tarp akademinės bendruomenės narių turi būti statomi ant tvirto lygybės bei pagarbos pamato.

Pokalbio metu buvo pritarta, kad visa tai – kiekvieno atskiro asmens sąmoningumo indikatorius, kurį būtina stiprinti siekiant teigiamų pokyčių. Filologijos fakulteto absolventė J. Lekavičiūtė pasidalino ir praktiniais problemos sprendimo keliais, kuriais einama šių dienų visuomenėje – surengta apžvalga apie akademinio nesąžiningumo problemą aukštajame moksle ir gerąsias užsienio patirtis. Apžvalga parodė, jog savo srities „profesionalai“, linkę nusirašinėti egzaminų metu, nekelia didžiulio pasitikėjimo – būdami nesąžiningi, labiausiai nuskriaudžia tik patys save.

„Žmonės yra tokie, kokie yra, ir jiems sunku keistis?“

Dar vienas akademinę bendruomenę skaldantis veiksnys – seksizmo apraiškos. Anot diskusijos dalyvių, tai klesti net ir tapačios lyties kolektyve, o su problema susijusios patirtys kalba pačios už save.

Doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri teigė, kad bandant kovoti su šiomis negandomis, priešaky iškyla skaudi šių dienų realybė, jog „žmonės yra tokie, kokie yra, ir jiems sunku keistis“. Tai gali padėti išspręsti tik tokios priemonės, kaip komunikacija ir edukacija.

„Facebook“ transliacijos metu iškilo idėja, kad norint siekti etikos bei sąžiningumo, reikia koncentruotis į jungtines iniciatyvas ir pradėti nuo mažų dalykų. „Sėkminga būtų ta iniciatyva, kurią mes darytume ne per prievartą“, – mintį papildė prodekanė.

Žinoma, grįžtamojo ryšio teikimas taip pat veda tobulėjimo keliu. Dažnai tam pritrūksta drąsos, bijoma pasisakyti ir taip natūraliai susiduriama su globalia problema – kompetencijos trūkumu atskleidžiant viduje nugulusias mintis. Tai pastebi ir prof. dr. I. Šeškauskienė, teigdama, jog „grupėje kalbėdami jie [studentai] išmoksta net ir negatyvą iškomunikuoti mandagiai, o tai yra tampriai susiję su kalbine kompetencija.“

Taigi, siekiant permainų akademinės etikos ir sąžiningumo srityje atspirties tašku privalo būti save suvokiantis bei reflektuoti gebantis žmogus. Tik pradedant nuo savęs galima pamažu pradėti mąstyti apie sėkmingą akademinio pasaulio kūrimą. Kiekvienam tai supratus, ateityje susidarys palanki terpė rastis įvairioms iniciatyvoms ir, kaip po diskusijos taikliai pasakė Filologijos fakulteto alumni J. Lekavičiūtė: „Tai geriau klyskim ir aukim, o ne ieškokime neetiškų būdų išsisukti“.

Straipsnio autorė: Aušrinė Tverskytė