Rugsėjo 4 d. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme septintąjį kartą vyks Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) kartu su Vilniaus universitetu organizuojamas integracijos festivalis „AD ASTRA“.

Visą VU bendruomenę subursiančio festivalio programoje – rektoriaus paskaita, kontaktų mugė, diskusijos, protų mūšis, įvairios veiklos ir vakarinis koncertas. Apie tai, ko šiemet tikėtis festivalyje, pasakoja VU SA organizacinės srities koordinatorė ir „AD ASTRA“ vadovė Anelija Slabenko.

Universitetas – daugiau nei paskaitos ir auditorijos

Iš lotynų kalbos „ad astra“ reiškia „į žvaigždes“. Festivalio pavadinimas atspindi ir pagrindinę jo idėją – vienoje vietoje suburti VU bendruomenę, padėti naujiems (-oms) jos nariams (-ėms) atrasti Universiteto galimybes ir padrąsinti žengti pirmuosius žingsnius studentiškame gyvenime.

Festivalio dieną tradiciškai pradės VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko paskaita. Anelija prisimena, kad būtent ji buvo viena įsimintiniausių pirmojo jos aplankyto „AD ASTRA“ festivalio veiklų.

„Tai išskirtinė galimybė iš rektoriaus išgirsti apie Vilniaus universitetą, jo istoriją ir geriau suprasti, į kokį universitetą įstojote. Kai pati buvau pirmakursė, atėjau į „AD ASTRA“ ir patekau į rektoriaus paskaitą. Buvo labai įdomu sužinoti dalykų, apie kuriuos net nebuvau pagalvojusi“, – prisimena ji.

Dienos metu vyks ir diskusijos studentams (-ėms) aktualiomis temomis, kuriose festivalio dalyviai (-ės) galės ne tik klausytis kviestinių svečių, bet ir patys (-čios) užduoti klausimus bei įsitraukti į pokalbį.

Dar viena svarbi festivalio dalis – kontaktų mugė. Skirtinguose Centrinių rūmų kiemeliuose Universitete veikiančios organizacijos, klubai, iniciatyvos ir projektai pristatys savo veiklą. Lankytojai (-os) galės pabendrauti su jų atstovais (-ėmis), išbandyti įvairias veiklas ir atrasti sau artimą studentiško gyvenimo kryptį.

„Kontaktų mugė yra puiki proga pamatyti, kiek daug galimybių yra mūsų Universitete. Čia galima ne tik mokytis, bet ir sportuoti, užsiimti menu, prisijungti prie įvairių programų, klubų ar iniciatyvų. Kai kurias veiklas bus galima iš karto išbandyti ir pajusti, ar jos tau tinka“, – pasakoja A. Slabenko.

Mugėje dalyvaus ir VU Kultūros, Sveikatos ir sporto centrai, o iš jos, pasak Anelijos, galima parsinešti ne tik naujų kontaktų ar idėjų, bet ir nemenką lipdukų kolekciją.

Pažinti savo fakultetą – žaidžiant

Šiemet į festivalį grįš ir praėjusiais metais didelio susidomėjimo sulaukusi veikla su fakultetų vadovais (-ėmis) bei atstovais (-ėmis). Tiesa, šįkart ji pasitiks atnaujintu formatu.

„Praėjusių metų patirtis parodė, kad studentams įdomu išgirsti išskirtinių istorijų ir patirčių būtent iš savo fakulteto. Dekanų ir fakultetų atstovų veikla labai pavyko, todėl pagalvojome: jeigu praėjusiais metais pavyko, šiemet šiek tiek pakeisime formatą ir padarysime dar geriau“, – sako festivalio vadovė.

Anelija išduoda, kad dienos programoje festivalio svečių lauks ir kol kas neatskleidžiamas siurprizas. Užuominų apie jį jau galima ieškoti VU SA socialiniuose tinkluose, o visą atsakymą lankytojai (-os) sužinos festivalio metu.

Norintys (-čios) įamžinti dienos prisiminimus galės užsukti į tradicinę „AD ASTRA“ fotobūdelę. Festivalį užbaigs vakarinis koncertas VU Didžiajame kieme – atlikėjai (-os) ir visa jo programa bus paskelbti netrukus.

„Organizuodami norėjome sugalvoti kažką kitokio – ne tik surengti koncertą su atlikėjais, bet ir iš tiesų sudominti publiką. Labai lauksiu visų „AD ASTRA“, kad patys pamatytumėte, ką esame paruošę“, – kviečia A. Slabenko.

Nuo festivalio dalyvės iki jo vadovės

Pačios Anelijos istorija taip pat prasidėjo „AD ASTRA“ dalyvių minioje. Pirmaisiais studijų metais ji į festivalį atėjo kaip pirmakursė, antraisiais prisijungė kaip savanorė, o šiemet tapo viso festivalio vadove.

„Man labai įdomiai susidėliojo tie laipteliai. Pirmaisiais metais dalyvavau kaip pirmakursė ir jau tada pagalvojau, kad būtų smagu kažkaip prisidėti. Antraisiais studijų metais tapau savanore – man labai patiko užkulisiai, renginiai ir pats organizavimas. O šiemet tapau vadove“, – savo kelią prisimena ji.

Nors lankytojai (-os) festivalyje mato koncertą, diskusijas ir veiklas, už jų slepiasi daugybė planavimo, pokalbių ir derinimo. Būtent tai tapo viena svarbiausių Anelijos patirčių organizuojant šių metų renginį.

„Supratau, kiek daug nematomo darbo tenka tokio didelio festivalio vadovui. Atrodo, kad jau viską apgalvojai, bet vieną dieną atsikeli ir prisimeni: dar tam žmogui neparašiau, dar šitą reikia suderinti, nes kitaip kažkas neįvyks. Išmokau viską daryti apgalvotai, bet kartu nebijoti klysti ir eksperimentuoti, nes kitaip augimo nebus“, – sako Anelija.

Pasak jos, festivalis auga tik tuomet, kai organizatoriai (-ės) neapsiriboja ankstesnių metų šablonais, ieško naujų formatų ir stengiasi nustebinti bendruomenę. Tačiau svarbiausia „AD ASTRA“ dalis išlieka žmonės ir galimybė pajusti, ką reiškia būti VU bendruomenės dalimi.

Nors festivalis ypač aktualus pirmakursiams (-ėms), Anelija į jį sugrįžti kviečia ir vyresniųjų kursų studentus (-es). Per vienus metus neįmanoma atrasti visko, kas vyksta Universitete, todėl kontaktų mugėje ar kitose veiklose kasmet galima sutikti naujų žmonių ir pastebėti anksčiau neatrastų galimybių.

„Ateikite susirasti naujų draugų – kai turi draugų, kartu prisijungti prie iniciatyvos būna drąsiau. Šiame renginyje susirenka bendruomenė, kuri skatina augti, todėl auga ir pats festivalis“, – priduria ji.

VU SA integracijos festivalis „AD ASTRA“ vyks rugsėjo 4 d. nuo 13 val. VU Didžiajame kieme. Renginys nemokamas. Daugiau informacijos – čia.

On 4 September, the integration festival “AD ASTRA”, organised by the Vilnius University Students’ Representation (VU SR) together with Vilnius University, will take place for the seventh time in the Grand Courtyard of Vilnius University.

The festival, bringing together the entire VU community, will feature a lecture by the Rector, a contacts fair, discussions, a quiz, various activities and an evening concert. Anelija Slabenko, Coordinator of the Organisational Affairs at VU SR and Head of “AD ASTRA”, shares what to expect from this year’s festival.

University is more than lectures and classrooms

In Latin, “ad astra” means “to the stars”. The name of the festival also reflects its main idea – to bring the VU community together in one place, help its new members discover the opportunities available at the University and encourage them to take their first steps into student life.

As is tradition, the festival day will begin with a lecture by VU Rector Prof. Rimvydas Petrauskas. Anelija recalls that this was one of the most memorable activities at the first “AD ASTRA” festival she attended.

“It is a unique opportunity to hear about Vilnius University and its history directly from the Rector and to better understand the university you have joined. When I was a first-year student, I came to ‘AD ASTRA’ and attended the Rector’s lecture. It was really interesting to learn things I had never even thought about before,” she recalls.

Throughout the day, there will also be discussions on topics relevant to students, where festival participants will not only be able to listen to guests, but also ask questions and join the conversation themselves.

Another important part of the festival is the contacts fair. Organisations, clubs, initiatives and projects active at the University will present their activities across the courtyards of the VU Central Campus. Visitors will be able to meet their representatives, try out different activities and discover an area of student life that suits them.

“The contacts fair is a great opportunity to see just how many possibilities our University has to offer. You can do much more here than just study – you can take part in sports and arts, or join various programmes, clubs and initiatives. Some activities will be available to try out right away, so you can see whether they are right for you,” says A. Slabenko.

The VU Culture Centre and Health and Sport Centre will also take part in the fair. According to Anelija, visitors may leave not only with new contacts and ideas, but also with quite an impressive collection of stickers.

Getting to know your faculty through play

This year, an activity featuring faculty heads and representatives, which attracted a great deal of interest last year, will return to the festival. This time, however, it will have a refreshed format.

“Last year’s experience showed us that students are interested in hearing unique stories and experiences specifically from their own faculty. The activity with deans and faculty representatives was a real success, so we thought: if it worked last year, this year we’ll tweak the format a little and make it even better,” says the Head of the festival.

Anelija also reveals that festival visitors can expect a surprise during the daytime programme, although its details are being kept under wraps for now. Clues can already be found on VU SA’s social media, while the full answer will be revealed during the festival.

Those wishing to capture memories from the day will be able to visit the traditional “AD ASTRA” photo booth. The festival will conclude with an evening concert in the VU Grand Courtyard – the performers and full concert programme will be announced soon.

“When organising the festival, we wanted to come up with something different – not simply put on a concert with performers, but really engage the audience. I’m really looking forward to seeing everyone at ‘AD ASTRA’ so you can discover for yourselves what we have prepared,” invites A. Slabenko.

From festival participant to festival head

Anelija’s own “AD ASTRA” story also began among the festival crowd. In her first year of studies, she attended the festival as a first-year student; in her second year, she joined as a volunteer; and this year, she became the Head of the entire festival.

“It’s interesting how these steps fell into place for me. In my first year, I attended as a first-year student and already thought that it would be nice to get involved somehow. In my second year, I became a volunteer – I really enjoyed seeing what happens behind the scenes, the events themselves and the whole organisational process. And this year, I became the Head of the festival,” she recalls.

While visitors see the concert, discussions and activities, behind them lie countless hours of planning, conversations and coordination. This has become one of Anelija’s most important lessons while organising this year’s event.

“I realised just how much unseen work goes into leading a festival of this size. You think you’ve already thought of everything, but then one morning you wake up and remember: I still haven’t messaged that person, I still need to coordinate this, otherwise something won’t happen. I’ve learned to approach everything thoughtfully, while also not being afraid to make mistakes and experiment, because otherwise there can be no growth,” says Anelija.

According to her, the festival can only grow when its organisers do not limit themselves to the formats used in previous years, but instead look for new ideas and ways to surprise the community. However, the most important part of “AD ASTRA” remains its people and the opportunity to experience what it means to be part of the VU community.

Although the festival is particularly relevant to first-year students, Anelija also encourages students in later years to return. It is impossible to discover everything happening at the University in just one year, so the contacts fair and other activities offer new opportunities to meet people and discover possibilities that may have previously gone unnoticed.

“Come and make new friends – when you have friends by your side, joining an initiative together feels much easier. This event brings together a community that encourages you to grow, and that is why the festival itself continues to grow as well,” she adds.

The VU SA integration festival “AD ASTRA” will take place on 4 September from 1 p.m. in the VU Grand Courtyard. The event is free of charge. More information is available here.

Starting university often means more than new lecture halls, coursemates, and first classes – for many, it is also their first experience of living independently. Moving into a dormitory can raise more questions than answers: can I live with a friend, what will I find in my room, do I need to bring a fridge, and what should I do if I do not get along with my roommate?

Vilnius University Faculty of Medicine student Roberta Kirkliauskaitė and Artūras Šaltis, administrator of the five-storey dormitory complex, discussed life in Vilnius University dormitories on the START FM radio show Tiesiogiai iš VU SA. They shared the most important information about the allocation of dormitory places, moving in, everyday life, and why a dormitory can become much more than simply a place to sleep.

How are dormitory places allocated?

Vilnius University dormitories are divided into several dormitory campuses. Students may be accommodated in Saulėtekis, Didlaukis, M. K. Čiurlionio Street, or other dormitories, depending on their faculty and the number of available places at each location. If there are not enough places in one dormitory campus for all students from a particular faculty, some may be accommodated elsewhere.

According to A. Šaltis, it is important to understand that when submitting an application, a student is applying for a place in a dormitory, not for a specific room or floor. Submitting an application earlier also does not automatically mean that a student will receive a better room.

“You have to understand that you are being allocated a place, not a specific room. It is not the case that whoever applies first gets something first or gets something better. Our commitment is to provide you with a place,” the administrator explains.

This year, around 1,100 applications for dormitory accommodation were received. According to A. Šaltis, places were provided to almost all students who completed their applications correctly and complied with the dormitory’s internal rules and financial obligations.

One of the most common problems is an incomplete application. A student may have started filling in the application but failed to provide all the necessary information or confirm their choice. In such cases, the administration cannot know whether the student still needs accommodation. It is therefore important not only to submit the application, but also to regularly check your email and complete the steps indicated in the messages you receive.

Dormitories are not only for first-year students

Although priority is given to first-year students, students in later years can also apply for accommodation. First-year students are prioritised because many of them are moving to an unfamiliar city for the first time, do not yet have a social circle there, and are only beginning to integrate into the University community.

When places become available, students in later years can also move into dormitories. They can register on the electronic waiting list and may receive accommodation even after the academic year has already begun.

That is exactly what happened to R. Kirkliauskaitė. Before moving into a dormitory, she lived in a rented flat, but rising rent and heating costs encouraged her to look for a more affordable option.

“Everyone who had lived in a dormitory kept saying that you are not really a student if you have never lived in one. So I thought maybe I should give it a try too,” she recalls.

The student applied for accommodation in the M. K. Čiurlionio Street dormitory. She had to wait several months for a place to become available, but eventually received an offer and moved in.

“If you are going through a more difficult period, your rent increases, or your financial situation changes, students in later years really should not be afraid of moving into a dormitory. It is not as scary as people sometimes make it sound. There are lots of people around, a shared kitchen, a roommate. If you get along well, you do not feel lonely,” says R. Kirkliauskaitė.

Can I live with a friend?

One of the most common questions future residents ask is whether they can choose their roommate in advance. For example, if two friends submit applications at the same time, but one receives a place in Saulėtekis and the other in Didlaukis, can they still arrange to live together?

During the busiest period of first-year student accommodation, it is usually not possible to take individual preferences into account. The administration has to accommodate more than a thousand students within a short period of time, so rooms are allocated according to the general procedure and the places available at that time.

However, this does not mean that living with a friend will never be possible. Once the main moving-in period is over, residents can contact the administrator, register on the electronic waiting list, swap places, or wait until a place becomes available in the room they would like to move into.

R. Kirkliauskaitė herself took advantage of this opportunity. At the time, she lived in the M. K. Čiurlionio Street dormitory, while her friend lived in the dormitory campus commonly known as “Kamčiatka”.

“Her roommate moved out, leaving one free place in a double room. I went to the administrator and asked whether we could arrange for me to move in, and it worked out. You just need to wait a little until the first-year move-in period settles down and agree with the other person on who would like to move where,” the student explains.

Can I choose between a double and a triple room?

First-year students generally cannot choose a specific room, room type, or floor. Dormitories have different layouts, including double and triple rooms, while the M. K. Čiurlionio Street dormitories also have small single rooms.

However, a single room does not necessarily mean having a space comparable to a private flat. These rooms are very small, while the number of double and triple rooms depends on the layout of each building.

According to A. Šaltis, the University currently does not have the capacity to provide a private room to everyone who would like one. Dormitory accommodation should primarily be understood as an affordable way to help students settle into the city and integrate into the University community.

The situation may change over time. As some students move out, others change rooms, or places become available, residents can discuss changes to their living arrangements with the administration. At the beginning of September, however, the main priority is to accommodate all students who have been allocated a place.

What if I do not get along with my roommate?

Sharing a room with another person can be both a fun experience and a challenge. The routines and rules you are used to at home may be completely different from your roommate’s habits. One person may want to go to sleep early, while the other studies at night; one may value perfect order, while the other does not mind a growing pile of clothes on the chair.

According to the interviewees, dormitory life teaches students how to share a space in everyday life – how to communicate, negotiate, and compromise. If disagreements arise, the first step should be to calmly discuss each person’s expectations and agree on cleaning, guests, quiet hours, shared belongings, and expenses.

If the situation cannot be resolved between roommates, students can contact the dormitory administrator and discuss the possibility of changing rooms. A free place may not be available immediately, but students move in and out of dormitories throughout the year, so a solution can often be found later.

What happens on move-in day?

After receiving notification that they have been allocated a place, students must arrive at the dormitory at the specified time. During move-in, the necessary documents are signed, the main rules are explained, and students receive the keys to their room.

From the moment they receive their keys, students can start living in the room, organising their space, or bringing in their belongings. There is no need to do everything on the same day: you can collect your keys, see the room, measure the available space, and return with the things you need later.

Rooms usually come with a bed and mattress, wardrobe, desk, and chair.

Bed linen, pillows, duvets, and other personal belongings are not provided, so students need to bring their own. Electrical appliances are allowed, but it is important to consider the capacity of the electrical system. Using several high-powered appliances at the same time, such as multiple heaters, can trip the circuit breakers. Additional heaters are also not intended to turn a dormitory room into summer in the middle of winter.

What do you actually need for your first night?

R. Kirkliauskaitė advises students not to bring everything they own when moving in for the first time. Dormitory space is limited and has to be shared with another person, so it is better to start with the essentials.

For the first night, the most important things to have are:

• a pillow, duvet, and bed linen;

• a towel;

• toiletries;

• slippers for the shared shower;

• a few changes of clothes;

• chargers and other essential personal belongings.

“People definitely bring too much stuff. A dormitory room is not that big, so maybe you do not need to bring your entire wardrobe straight away. You can start with autumn clothes and swap them for winter clothes later,” the student advises.

To make the room feel more comfortable, a small desk lamp, a few posters, photographs, or other easily removable decorations can help. However, before drilling into walls, putting up wallpaper, or making more substantial changes, students should consult the administrator.

Fridge and kettle? Talk to your roommate first

It is better not to buy a fridge, kettle, or other shared appliances before meeting your roommate. Otherwise, both of you might arrive with a fridge, only to discover that there is not enough space in the room for two.

“I have seen people having to negotiate over whose fridge they are going to use, who will sell theirs or return it. It is much easier to meet your roommate first and then buy whatever you are missing together,” says R. Kirkliauskaitė.

If you buy something together, it is worth agreeing in advance on who will keep it once you stop living together. One resident might keep the appliance and reimburse the other for their share. Small agreements like these can help prevent conflicts later.

There are no shared refrigerators for entire floors – students keep their food in refrigerators in their rooms. Sometimes food is left in shared kitchens for others to take. In such cases, there will usually be a note letting people know they are welcome to help themselves.

Mould, a broken handle, or a draughty window – who should you tell?

There are all kinds of stories about dormitories – from cockroaches to rooms that are supposedly never maintained. According to R. Kirkliauskaitė, problems can occur, but the most important thing is not to ignore them or wait until they get worse.

“Once we found black mould underneath the wallpaper. We informed the administrator and were moved to another room. These kinds of issues are dealt with – you just need to pay attention to your surroundings and report problems when you notice them,” she says.

If a window is draughty, a door handle falls off, or you notice another problem in the room, you should first contact the administration rather than simply complaining to friends or posting in the dormitory Facebook group.

“If something is wrong, you write to the administrator and they try to fix it. If there is a problem with the window or a draught coming in somewhere, you need to report it rather than just put up with it,” the student emphasises.

At the same time, residents are responsible for keeping their own rooms clean and in good condition. The administration cannot completely renovate every room within the few days between previous residents moving out and new students moving in. The condition in which current residents leave their room therefore directly affects the students who come after them.

Can I renovate or decorate my room?

The possibility of changing the appearance of a room depends on the particular dormitory and the condition of the room. In older rooms, students may be allowed to repaint walls, put up wallpaper, or make other minor improvements after consulting the administration.

In newly renovated rooms, however, residents may be asked not to drill into walls or damage newly installed furniture. A. Šaltis recalled one case in which residents left sixteen holes in the wall of a room that had been renovated only a few months earlier. Changes like these can quickly damage a newly refurbished space, so any planned work should first be discussed with the administration.

R. Kirkliauskaitė said she had helped friends renovate their dormitory room and even lay laminate flooring. When doing renovation work, however, residents should remember quiet hours and avoid noisy work late in the evening.

“A dormitory can be a creative space where you make the environment your own – you can put up posters or choose the colours you like. I have even seen a room where each half had different wallpaper because the roommates wanted different things,” the student says.

Students definitely cook more than just pasta in shared kitchens

Dormitories have shared kitchens where students can prepare their meals. Some have gas cookers and ovens, so if you have never used one before, you may need to learn how to light and operate it safely.

Students usually need to have their own pots, pans, dishes, and cutlery. Used dishes should be washed immediately and kept in your room rather than left in the shared kitchen.

“People definitely cook. Sometimes they even make too much food, go from room to room, and offer it to others so it does not go to waste,” says R. Kirkliauskaitė.

The most important thing is to wipe down surfaces after cooking, avoid leaving burnt food behind, and not clutter the kitchen with personal belongings. Personal rubbish should be taken to the outdoor bins rather than placed in the small bin in the shared kitchen.

According to A. Šaltis, cleanliness in shared spaces largely depends on residents’ own habits. Cleaners are responsible for maintaining common areas, but not for dealing with every student’s personal rubbish bags or dirty pots.

How do you do laundry in a dormitory?

There is no need to take your clothes home every weekend – paid laundry facilities are available in the dormitory campuses. At the time the radio show was recorded, one wash cost around €3 and drying cost around €2.

In some laundry rooms, services can be paid for through a mobile app. The app allows students to see which washing machines are occupied and how much time remains until a cycle is finished. Money can be added using online banking, so there is no need to collect coins for the washing machine.

Still, it is worth setting aside enough time for laundry. Evenings and weekends tend to be busier, so it is useful to check the app first to see whether any machines are available. Residents of some dormitories have to walk to another building to use the laundry facilities, meaning that carrying a full bag of clothes through the winter can become a student experience in itself.

Is it worth bringing a car to the dormitory?

There are parking spaces near the dormitories, but their number is limited. Before bringing a car, it is worth considering whether you will actually use it in Vilnius.

“If you are not going to use your car in the city and it will just sit there so you can drive home once a month, think about whether you really need it. With a Lithuanian Student Identity Card, you can use public transport at a discounted rate,” R. Kirkliauskaitė reminds students.

A car that remains unused for months takes up a parking space that may be needed by someone who drives to lectures, work, or an internship every day. The interviewees recommend spending the first month observing how often you would actually use a car and only then deciding whether it is worth keeping one near the dormitory.

It is also important to park properly – do not take up two spaces or block other vehicles. Dormitory rules apply not only inside rooms and corridors, but also in the surrounding premises.

Many dormitories also have bicycle racks or storage areas. A bicycle can be a convenient way to travel to your faculty, but unused bicycles should not be left in storage for years either.

Join your dormitory community group

Dormitory residents have separate social media groups where they share relevant information, report problems or lost-and-found items, look for roommates, give away things they no longer need, and sometimes invite others to take leftover food.

R. Kirkliauskaitė recommends joining your dormitory group as soon as you move in. It can help you learn about changes more quickly, find help, or simply see what is happening among your neighbours. However, serious faults or dangerous situations should always be reported directly to the administration – a post in a social media group does not replace an official report.

Can I live in the dormitory during the summer?

Students can also live in dormitories during the summer. The accommodation agreement generally remains valid for the period specified in it, and students who want to keep their place for another period need to renew it on time.

The dormitory fee remains fixed regardless of whether a student stays in Vilnius during the summer, goes abroad, returns to their family home, or goes on holiday. This helps balance the building’s maintenance and heating costs across different seasons.

If, after a few months, a student realises that dormitory life is not for them, the agreement can be terminated. Although the agreement may specify a notice period, the administration assesses individual situations flexibly. Once the student returns their keys, the fee is calculated according to the number of days they actually lived in the dormitory.

“No one is going to force you to stay. We agree on when the student will return the keys, and if they move out in the middle of the month, we charge them only for the number of days they actually lived there,” explains A. Šaltis.

The same principle applies when moving in after the beginning of a month – students do not have to pay for the period before they actually moved into the room.

A dormitory is not just a place to sleep – it is a place to live

Before moving in, students often focus on the condition of the room, the showers, or whether they need a fridge. Over time, however, the people around them often become the most important part of dormitory life.

Your coursemates, students from later years, tutors, and people from other faculties or countries may all live nearby. The kitchen, corridor, or your room can become a place for shared dinners, conversations, studying, and spontaneous get-togethers.

According to R. Kirkliauskaitė, moving from a rented flat into a dormitory helped reduce feelings of loneliness and homesickness.

“A dormitory should not just be a place where you sleep – it should be a place where you live. It is a very social space that can become a meeting place. Your coursemates and maybe even your tutors live here, so you are never really alone in a dormitory – there will always be someone you can talk to,” says the student.

More information about Vilnius University dormitories, applications, allocation of places, accommodation agreements, and prices is available on the VU accommodation website. If you have questions about your individual situation, you should contact the administration of your specific dormitory complex.

Studijų pradžia daugeliui reiškia ne tik naujas auditorijas, kursiokus (-es) ir pirmąsias paskaitas, bet ir pirmą savarankiško gyvenimo patirtį. Kraustantis į bendrabutį klausimų dažnai būna daugiau nei atsakymų: ar galėsiu gyventi su draugu (-e), ką rasiu kambaryje, ar reikia atsivežti šaldytuvą ir ką daryti, jeigu su kambarioku (-e) nepavyks sutarti?

Apie gyvenimą Vilniaus universiteto bendrabučiuose START FM radijo laidoje „Tiesiogiai iš VU SA“ kalbėjosi VU Medicinos fakulteto studentė Roberta Kirkliauskaitė ir penkiaaukščių bendrabučių komplekso administratorius Artūras Šaltis. Jie (-os) dalijosi svarbiausia informacija apie vietų skyrimą, įsikraustymą, kasdienę buitį ir tai, kodėl bendrabutis gali tapti kur kas daugiau nei vieta nakvynei.

Kaip skiriamos vietos bendrabučiuose?

Vilniaus universiteto bendrabučiai yra suskirstyti į kelis miestelius. Studentai (-ės) gali būti apgyvendinami Saulėtekio, Didlaukio, M. K. Čiurlionio gatvės ar kituose bendrabučiuose, atsižvelgiant į fakultetą ir konkretaus miestelio turimų vietų skaičių. Jeigu viename miestelyje visiems konkretaus fakulteto studentams (-ėms) vietų nepakanka, dalis jų gali būti apgyvendinta kitur.

Pasak A. Šalčio, svarbu suprasti, kad pateikęs prašymą studentas (-ė) pretenduoja į vietą bendrabutyje, tačiau ne į iš anksto pasirinktą kambarį ar aukštą. Anksčiau pateiktas prašymas taip pat savaime nereiškia, kad bus paskirtas geresnis kambarys.

„Reikia suvokti, kad čia yra vieta, o ne konkretus kambarys. Nėra taip, kad pirmas užsiregistravęs pirmas kažką gaus ar gaus geriau. Mes įsipareigojame suteikti vietą“, – aiškina administratorius.

Šiemet buvo gauta apie 1100 prašymų apsigyventi bendrabučiuose. A. Šalčio teigimu, vietos buvo suteiktos beveik visiems (-oms) jas tinkamai užpildžiusiems (-oms) ir bendrabučio vidaus tvarkos bei finansinių įsipareigojimų besilaikantiems (-čioms) studentams (-ėms).

Viena dažniausių problemų – neužbaigta registracija. Studentas (-ė) gali būti pradėjęs pildyti prašymą, tačiau nepateikęs (-usi) visų reikalingų duomenų ar nepatvirtinęs savo pasirinkimo. Tokiu atveju administracija negali žinoti, ar vieta jam vis dar reikalinga. Todėl svarbu ne tik pateikti prašymą, bet ir sekti elektroninį paštą bei laiku atlikti laiškuose nurodytus veiksmus.

Bendrabutis – ne tik pirmakursiams (-ėms)

Nors apgyvendinant prioritetas teikiamas pirmakursiams (-ėms), prašymus gali teikti ir vyresnių kursų studentai (-ės). Pirmakursiams (-ėms) pirmenybė skiriama todėl, kad jie (-os) dažnai pirmą kartą atvyksta gyventi į nepažįstamą miestą, dar neturi čia savo socialinio rato ir tik pradeda integruotis į Universiteto bendruomenę.

Atsiradus laisvų vietų, bendrabučiuose apgyvendinami (-os) ir vyresni (-ės) studentai (-ės). Jie (-os) taip pat gali registruotis į elektroninę laukiančiųjų eilę bei apsigyventi jau prasidėjus mokslo metams.

Taip nutiko ir R. Kirkliauskaitei. Prieš persikeldama į bendrabutį ji gyveno nuomojamame bute, tačiau išaugus nuomos ir šildymo kainoms nusprendė ieškoti ekonomiškesnio varianto.

„Visi, kurie gyvendavo bendrabučiuose, labai daug pasakodavo, kad nesi studentas, jeigu negyvenai bendrabutyje. Pagalvojau, kad gal ir man reikėtų pabandyti“, – prisimena ji.

Studentė pateikė prašymą apsigyventi M. K. Čiurlionio gatvės bendrabutyje. Laisvos vietos teko palaukti kelis mėnesius, tačiau galiausiai ji sulaukė pasiūlymo ir persikėlė.

„Jeigu atsiranda sunkesnis laikotarpis, pakyla nuomos kaina ar pasikeičia finansinė situacija, vyresnių kursų studentams tikrai nereikėtų bijoti kraustytis į bendrabutį. Ten nėra taip baisu, kaip kartais pasakojama. Aplink yra daug žmonių, bendra virtuvė, kambariokas. Jeigu gerai sutari, nesijauti vienišas“, – pasakoja R. Kirkliauskaitė.

Ar galima apsigyventi su draugu?

Vienas dažniausių būsimų gyventojų klausimų – ar galima iš anksto pasirinkti kambarioką (-ę). Pavyzdžiui, jeigu du (-vi) draugai (-ės) pateikė prašymus kartu, tačiau vienas (-a) gavo vietą Saulėtekyje, o kitas (-a) – Didlaukyje, ar jie (-os) vis tiek galėtų apsigyventi viename kambaryje?

Intensyviausiu pirmakursių apgyvendinimo laikotarpiu į individualius pageidavimus dažniausiai nėra galimybės atsižvelgti. Per trumpą laiką administracijai reikia apgyvendinti daugiau nei tūkstantį studentų (-čių), todėl kambariai skiriami pagal bendrą tvarką ir tuo metu esančias laisvas vietas.

Tačiau tai nereiškia, kad su draugu (-e) apsigyventi nepavyks niekada. Pasibaigus pagrindiniam įsikraustymui, gyventojai (-os) gali kreiptis į administratorių, registruotis elektroninėje eilėje, keistis vietomis arba laukti, kol norimame kambaryje atsiras laisva vieta.

Tokia galimybe pasinaudojo ir pati R. Kirkliauskaitė. Tuo metu ji gyveno M. K. Čiurlionio gatvėje, o jos draugė – vadinamajame „Kamčiatkos“ bendrabučių miestelyje.

„Jos kambariokė išsikraustė ir dviviečiame kambaryje liko viena laisva vieta. Nuėjau pas administratorių ir paklausiau, ar galėtume tai suderinti. Viskas pavyko. Tik reikia šiek tiek palaukti, kol nuslūgsta pirmakursių įsikraustymas, ir kartu su kitu žmogumi susitarti, kuris pas kurį norėtų persikelti“, – pasakoja studentė.

Ar galima pasirinkti dvivietį arba trivietį kambarį?

Pirmakursiai (-ės) paprastai negali pasirinkti nei konkretaus kambario, nei jo tipo ar aukšto. Bendrabučiuose yra skirtingų išplanavimų kambarių: dviviečių, triviečių, o M. K. Čiurlionio g. bendrabučiuose – ir nedidelių vienviečių.

Vis dėlto vienvietis kambarys ne visada reiškia erdvę, prilygstančią atskiram butui. Tokie kambariai yra itin maži, o dviviečių ar triviečių kambarių skaičius priklauso nuo konkretaus pastato išplanavimo.

A. Šalčio teigimu, Universitetas kol kas neturi galimybių kiekvienam (-ai) norinčiam (-ai) suteikti atskiro kambario. Bendrabutis pirmiausia turėtų būti suprantamas kaip prieinama pagalba studentui (-ei) įsikurti ir integruotis į miestą bei Universiteto bendruomenę.

Laikui bėgant situacija gali keistis. Vieniems (-oms) studentams (-ėms) išsikrausčius, kitiems (-oms) persikėlus ar likus laisvai vietai, su administracija galima tartis dėl gyvenimo sąlygų pakeitimo. Tačiau rugsėjo pradžioje svarbiausia pirmiausia apgyvendinti visus (-as) vietas gavusius (-as) studentus (-es).

Ką daryti, jeigu nepavyksta sutarti su kambarioku (-e)?

Gyvenimas viename kambaryje su kitu žmogumi gali tapti ir smagia patirtimi, ir iššūkiu. Namuose įprastos taisyklės ar dienos režimas gali visiškai nesutapti su kambarioko (-ės) įpročiais. Vienas (-a) nori miegoti anksčiau, kitas (-a) mokosi naktimis, vienam (-ai) svarbi ideali tvarka, kitam (-ai) ant kėdės auganti drabužių krūva netrukdo.

Pasak pašnekovų, bendrabutis išmoko dalytis erdve ne tik virtualiai, bet ir kasdienybėje – kalbėtis, tartis ir ieškoti kompromisų. Jeigu kyla nesutarimų, pirmiausia verta ramiai aptarti abiejų lūkesčius: susitarti dėl tvarkymosi, svečių, ramybės laiko, bendrų daiktų ir išlaidų.

Jei išspręsti situacijos tarpusavyje nepavyksta, galima kreiptis į bendrabučio administratorių ir aptarti galimybę pakeisti kambarį. Laisvos vietos ne visada atsiranda iš karto, tačiau studentai (-ės) bendrabučiuose juda visus metus – vieni (-os) išsikrausto, kiti (-os) persikelia, todėl sprendimas dažnai randamas vėliau.

Kaip atrodo įsikraustymo diena?

Gavęs (-usi) pranešimą apie paskirtą vietą, studentas (-ė) turi nurodytu laiku atvykti į bendrabutį. Įsikraustymo metu pasirašomi reikalingi dokumentai, paaiškinama svarbiausia tvarka ir suteikiami kambario raktai.

Nuo raktų gavimo dienos studentas(-ė) jau gali kambaryje gyventi, tvarkytis ar atsivežti daiktus. Nebūtina visko atlikti tą pačią dieną: galima pasiimti raktus, apžiūrėti kambarį, išmatuoti laisvą vietą ir grįžti su reikalingais daiktais vėliau.

Kambaryje įprastai suteikiama lova ir čiužinys, spinta, stalas ir kėdė.

Patalynės, pagalvės, antklodės ir kitų asmeninių daiktų kambaryje nebūna, todėl juos reikia atsivežti pačiam (-ai). Elektros prietaisus naudoti galima, tačiau svarbu atsižvelgti į elektros tinklo galimybes. Vienu metu įjungus daug galingų prietaisų, pavyzdžiui, kelis šildytuvus, gali būti išmušti saugikliai. Be to, papildomi šildytuvai nėra skirti kambaryje kurti vasarišką temperatūrą vidury žiemos.

Ko iš tiesų reikia pirmąją naktį?

R. Kirkliauskaitė pataria per pirmą įsikraustymą nebandyti atsivežti visų namuose turimų daiktų. Bendrabučio erdvė yra ribota, ja dar reikia dalytis su kitu žmogumi, todėl pirmiausia verta apsistoti ties tuo, ko tikrai prireiks.

Pirmajai nakčiai svarbiausia turėti:

• pagalvę, antklodę ir patalynę;

• rankšluostį;

• higienos priemones;

• šlepetes bendram dušui;

• kelis drabužių komplektus;

• įkroviklius ir kitus būtinus asmeninius daiktus.

„Tikrai būna per daug daiktų. Bendrabučio kambarys nėra toks didelis, todėl gal nereikia iš karto atsivežti visos drabužių spintos. Galima pradėti nuo rudeninių drabužių, o vėliau juos pakeisti žieminiais“, – pataria studentė.

Norint kambaryje sukurti jaukesnę atmosferą, gali praversti nedidelė stalinė lempa, keli plakatai, nuotraukos ar kitos lengvai nuimamos dekoracijos. Vis dėlto prieš gręžiant sienas, klijuojant tapetus ar atliekant didesnius pokyčius būtina pasitarti su administratoriumi.

Šaldytuvas ir virdulys – tik susitarus su kambarioku (-e)

Šaldytuvo, virdulio ar kitos bendros buitinės technikos geriau nepirkti dar prieš nesusipažįstant su kambarioku (-e). Gali paaiškėti, kad abu (-i) atsivežė po šaldytuvą, o kambaryje nėra vietos naudotis dviem šaldytuvais.

„Esu ne kartą mačiusi, kai žmonėms tenka derėtis, kurio šaldytuvą naudos, kas savąjį parduos ar grąžins. Daug paprasčiau pirmiausia susipažinti su kambarioku ir tada kartu nusipirkti tai, ko trūksta“, – teigia R. Kirkliauskaitė.

Jeigu daiktas perkamas kartu, iš anksto verta aptarti, kam jis priklausys pasibaigus gyvenimui viename kambaryje. Vienas (-a) gyventojas (-a) gali jį pasilikti ir grąžinti kitam (-ai) jo sumokėtą dalį. Tokie, iš pirmo žvilgsnio maži, susitarimai vėliau padeda išvengti konfliktų.

Bendrų šaldytuvų visam aukštui nėra – savo maistą studentai (-ės) laiko kambariuose esančiuose šaldytuvuose. Bendrose virtuvėse kartais paliekamas maistas, kuriuo gyventojai (-os) nori pasidalyti. Tokiu atveju šalia paprastai būna raštelis, kviečiantis pasiimti.

Pelėsis, sulūžusi rankena ar nesandarus langas – kam apie tai pasakyti?

Apie bendrabučius sklando įvairiausių istorijų – nuo tarakonų iki neva niekada netvarkomų kambarių. R. Kirkliauskaitės teigimu, problemų pasitaikyti gali, tačiau svarbiausia jų neslėpti ir nelaukti, kol situacija pablogės.

„Kartą po tapetais radome juodojo pelėsio. Pranešėme administratoriui ir buvome perkeltos į kitą kambarį. Su tokiais dalykais yra tvarkomasi, tik reikia patiems stebėti savo aplinką ir apie problemas pasakyti“, – pasakoja ji.

Jeigu langas nesandarus, iškrenta durų rankena ar kambaryje pastebimas kitas gedimas, pirmiausia reikėtų rašyti ar kreiptis į administraciją, o ne tik skųstis draugams ar bendrabučio „Facebook“ grupėje.

„Jeigu kažkas netvarkoje, parašai administratoriui ir stengiamasi tai sutvarkyti. Jeigu langas prakiuręs ar kažkur traukia, reikia pranešti, o ne kentėti“, – pabrėžia studentė.

Kartu gyventojai (-os) yra atsakingi (-os) už savo kambario priežiūrą ir tvarką. Administracija negali per kelias dienas tarp senųjų gyventojų išsikraustymo ir naujųjų įsikėlimo kapitaliai suremontuoti visų kambarių. Todėl tai, kokią erdvę po savęs paliks dabartiniai (-ės) gyventojai (-os), tiesiogiai paveiks kitus (-as) studentus (-es).

Ar galima remontuoti ir dekoruoti kambarį?

Galimybės keisti kambario išvaizdą priklauso nuo konkretaus bendrabučio ir kambario būklės. Senesniuose kambariuose, suderinus su administracija, gali būti leidžiama perdažyti sienas, klijuoti tapetus ar atlikti kitus nedidelius atnaujinimus.

Tačiau naujai suremontuotuose kambariuose gali būti prašoma negręžti sienų ir nepažeisti jau įrengtų baldų. A. Šaltis prisiminė atvejį, kai vos prieš kelis mėnesius suremontuoto kambario sienoje gyventojai (-os) paliko šešiolika skylių. Tokie pakeitimai greitai sugadina ką tik atnaujintą erdvę, todėl visus planuojamus darbus pirmiausia reikėtų aptarti su administracija.

R. Kirkliauskaitė pasakojo padėjusi draugams atnaujinti bendrabučio kambarį ir net kloti laminatą. Tačiau remontuojant svarbu nepamiršti ramybės laiko ir triukšmingų darbų neatlikti vėlai vakare.

„Bendrabutis gali būti kūrybinė erdvė, kurioje susikuri savo aplinką – pasikabini plakatus, pasirenki norimas spalvas. Esu mačiusi net per pusę skirtingais tapetais ištapetuotą kambarį, nes kambariokai norėjo skirtingų dalykų“, – pasakoja studentė.

Bendroje virtuvėje gamina tikrai ne vien makaronus

Bendrabučiuose įrengtos bendros virtuvės, kuriose studentai (-ės) gali gaminti maistą. Kai kuriose jų yra dujinės viryklės ir orkaitės, todėl pirmą kartą naudojantis gali prireikti išmokti jas tinkamai uždegti ir saugiai naudoti.

Puodus, keptuves, indus ir stalo įrankius įprastai reikia turėti savo. Panaudotus indus rekomenduojama iš karto išplauti ir laikyti kambaryje, o ne palikti bendroje virtuvėje.

„Žmonės tikrai gamina. Kartais net pasigamina per daug, eina per kambarius ir siūlo kitiems paragauti, kad nereikėtų maisto išmesti“, – pasakoja R. Kirkliauskaitė.

Svarbiausia po gaminimo nuvalyti paviršius, nepalikti pridegusio maisto ir neapkrauti virtuvės savo daiktais. Asmenines šiukšles reikėtų išnešti į lauke esančius konteinerius, o ne sudėti į mažą bendros virtuvės šiukšliadėžę.

Pasak A. Šalčio, bendrose erdvėse palaikoma tvarka priklauso nuo pačių gyventojų įpročių. Valytojai (-os) yra atsakingi (-os) už bendrųjų erdvių priežiūrą, tačiau ne už kiekvieno (-s) studento (-ės) asmeninių šiukšlių maišus ar paliktus nešvarius puodus.

Kaip bendrabutyje skalbiami drabužiai?

Drabužių vežti namo kiekvieną savaitgalį nereikia – bendrabučių miesteliuose veikia mokamos skalbyklos. Laidos įrašymo metu vienas skalbimas kainavo apie 3 eurus, o džiovinimas – apie 2 eurus.

Kai kuriose skalbyklose už paslaugas galima atsiskaityti mobiliąja programėle. Joje galima matyti, kurios skalbyklės užimtos, kiek laiko liko iki ciklo pabaigos, o pinigus galima įnešti naudojantis elektronine bankininkyste, taigi monetų skalbyklei kaupti nereikia.

Vis dėlto skalbimui verta skirti pakankamai laiko. Vakarais ir savaitgaliais skalbyklos būna užimtesnės, todėl pirmiausia naudinga programėlėje patikrinti, ar yra laisvų mašinų. Kai kurių bendrabučių gyventojams (-oms) iki skalbyklos tenka eiti į kitą pastatą, tad žiemą kelionė su pilnu krepšiu drabužių gali tapti atskira studentiška patirtimi.

Ar verta į bendrabutį atsivežti automobilį?

Prie bendrabučių įrengtos automobilių stovėjimo vietos, tačiau jų skaičius ribotas. Todėl prieš atvykstant automobilį verta įvertinti, ar jis Vilniuje tikrai bus naudojamas.

„Jeigu automobiliu nesinaudosite mieste ir jis stovės tik tam, kad kartą per mėnesį grįžtumėte namo, pagalvokite, ar jis tikrai reikalingas. Su Lietuvos studento pažymėjimu galima naudotis viešojo transporto lengvatomis“, – primena R. Kirkliauskaitė.

Nejudinamas automobilis kelis mėnesius užima vietą, kurios gali reikėti kasdien į paskaitas, darbą ar praktiką važiuojančiam (-ai) studentui (-ei). Pašnekovai (-ės) rekomendavo pirmąjį mėnesį stebėti, kaip dažnai automobilis iš tiesų naudojamas, ir tik tada nuspręsti, ar verta jį laikyti prie bendrabučio.

Svarbu ir taisyklingai statyti automobilį – nepalikti jo per dvi vietas ir neužblokuoti kitų transporto priemonių. Bendrabučio taisyklės galioja ne tik kambaryje ar koridoriuje, bet ir pastatui priklausančioje teritorijoje.

Daugelyje bendrabučių yra ir dviračių stovėjimo vietų ar saugyklų. Dviratis gali būti patogi priemonė važiuoti į fakultetą, tačiau nenaudojamų ir metų metus paliktų dviračių saugyklose laikyti taip pat nereikėtų.

Verta prisijungti prie savo bendrabučio bendruomenės grupės

Bendrabučių gyventojai (-os) turi atskiras socialinių tinklų grupes, kuriose dalijasi aktualia informacija, praneša apie gedimus ar rastus daiktus, ieško kambariokų, atiduoda nebereikalingus daiktus ir kartais kviečia pasivaišinti likusiu maistu.

R. Kirkliauskaitė rekomenduoja prisijungti prie savo bendrabučio grupės vos įsikrausčius. Ten galima greičiau sužinoti apie pasikeitimus, rasti pagalbos ar tiesiog pamatyti, kuo gyvena kaimynai (-ės). Vis dėlto apie rimtus gedimus ar pavojingas situacijas reikėtų informuoti administraciją tiesiogiai – įrašas grupėje oficialaus pranešimo neatstoja.

Ar galima bendrabutyje gyventi vasarą?

Studentai (-ės) bendrabutyje gali gyventi ir vasarą. Sutartis paprastai galioja visus joje numatytus metus, o norint vietą išsaugoti kitam laikotarpiui, ją reikia laiku pratęsti.

Mokestis už bendrabutį išlieka fiksuotas nepriklausomai nuo to, ar studentas (-ė) vasarą lieka Vilniuje, išvyksta į užsienį, grįžta pas šeimą ar atostogauja. Taip išlyginamos skirtingais sezonais patiriamos pastato išlaikymo ir šildymo sąnaudos.

Jeigu po kelių mėnesių paaiškėja, kad gyvenimas bendrabutyje netinka, sutartį galima nutraukti. Nors sutartyje gali būti numatytas išankstinio įspėjimo terminas, administracija individualias situacijas vertina lanksčiai. Studentui (-ei) grąžinus raktus, mokestis apskaičiuojamas pagal faktiškai gyventas dienas.

„Niekas už rankos nelaiko. Susideriname, kada studentas grąžins raktus, ir jeigu išsikrausto mėnesio viduryje, skaičiuojame mokestį už tiek dienų, kiek gyveno“, – aiškina A. Šaltis.

Tokia pati tvarka taikoma ir įsikraustant jau prasidėjus mėnesiui – nereikia mokėti už laiką, kai studentas (-ė) kambaryje dar negyveno.

Bendrabutyje reikia ne tik nakvoti, bet ir gyventi

Nors prieš įsikraustymą daugiausia galvojama apie kambario būklę, dušus ar trūkstamą šaldytuvą, ilgainiui svarbiausia bendrabučio dalimi dažnai tampa žmonės.

Čia gyvena kursiokai (-ės), vyresni (-ės) studentai (-ės), kuratoriai (-ės) ir žmonės iš kitų fakultetų ar šalių. Virtuvė, koridorius ar kambarys gali tapti vieta bendroms vakarienėms, pokalbiams, mokymuisi ir spontaniškiems susitikimams.

R. Kirkliauskaitės teigimu, persikėlus iš nuomojamo buto į bendrabutį sumažėjo vienišumo ir namų ilgesio jausmas.

„Bendrabutyje reikia ne nakvoti, o gyventi. Tai labai sociali erdvė, kuri gali tapti susitikimų vieta. Čia gyvena tavo kursiokai, galbūt kuratoriai, todėl bendrabutyje niekada nebūsi vienišas – visada atsiras žmonių, su kuriais galėsi pabendrauti“, – sako studentė.

Daugiau informacijos apie Vilniaus universiteto bendrabučius, prašymų teikimą, vietų skyrimą, sutartis ir kainas galima rasti čia. Kilus klausimų dėl individualios situacijos, reikėtų kreiptis į konkretaus bendrabučio administraciją. Kiekvieno bendrabučių komplekso administracijos kontaktai pateikiami čia.

Daugiau apie gyvenimą bendrabučiuose galite išgirsti „Start FM“ radijo laidoje „Tiesiogiai iš VU SA“.

Starting university is about more than attending your first lectures, getting used to a new timetable, or finding your way around unfamiliar classrooms. It also marks the beginning of student life – something that can be difficult to picture clearly before September. How will you get to know your coursemates? What awaits beyond lectures? What traditions, activities, and opportunities will become part of your everyday life?

For many first-year students, Freshers’ Camp is where they begin finding answers to these questions even before their studies officially start. VU Kaunas Faculty student Arijus Blockis, VU Faculty of Mathematics and Informatics student Ūla Marija Čepaitytė, VU Business School student Karina Burakaitė, and VU Life Sciences Centre student Kipras Kliučinskas share their experiences.

Student Life Is More Than Lectures

Before arriving at university, student life can often feel like a big unknown. VU Life Sciences Centre student Kipras Kliučinskas says he was worried that once his studies began, most of his time would be consumed by academics.

“I imagined student life as being more isolated than it actually is. I was really afraid that I would simply get buried in my studies and that there wouldn’t be many other opportunities,” he recalls.

Freshers’ Camp became one of the first opportunities to see that university life extends far beyond the study programme itself. Here, first-year students get to know student organisations, initiatives, faculty traditions, and other activities they can later become involved in.

“I didn’t realise just how many opportunities a single organisation could open up or how many different paths it could show you,” K. Kliučinskas says about discovering VU SR.

VU Kaunas Faculty student Arijus Blockis arrived at the camp with similar expectations. Having taken a gap year before starting university, he hoped that this new environment would help him meet more people with similar interests.

“Since I started university after taking a gap year, one of my worries was that it might be a little more difficult to connect with my coursemates. I was also unsure whether going to the camp was even worth it – I was so hesitant that I only registered an hour before registration closed. But I’m glad I did, because I really did manage to connect with my coursemates,” says A. Blockis.

Things You Won’t Find in a Study Programme Description

Although information about study programmes, courses, or organisations operating at the University can be found online, students agree that hearing about them at the camp is a completely different experience.

For Arijus, the camp helped him gain a clearer understanding of what to expect from his studies.

“I found out more specifically what subjects I would be studying, what tools we would be using, and what topics we would cover,” he recalls.

For VU Business School student Karina Burakaitė, conversations with mentors were particularly useful, helping her better understand not only lectures but also assessments and the everyday rhythm of university studies.

“At school, you always hear that exams at university are extremely important and that if you fail one, all sorts of things will happen. The mentors helped us understand more deeply how university life actually works and realise that it isn’t as scary as it might initially seem,” she says.

For VU Faculty of Mathematics and Informatics student Ūla Marija Čepaitytė, one of these moments was discovering exchange opportunities and student initiatives. Instead of simply reading about them, she heard directly from students who had already experienced them.

“A girl from my faculty who had been on Erasmus told us about it. She showed us her photos and shared her experience. You can read about initiatives too, but when people come and show you what they do in person and share their experiences, you see it completely differently,” says Ū. Čepaitytė.

Seeing Familiar Faces in September

One of the most common concerns before starting university is the fear of entering an environment where everyone else seems to already have their own group of friends. VU Business School student Karina imagined student life in much the same way before attending the camp.

“I thought there would be lots of people who already knew each other, that there would be established groups, and that it would be really difficult to fit in once September came. But when I arrived, I realised that everyone was nervous, nobody knew anyone, and everyone was looking for their people,” she recalls.

Karina also came to the camp with another goal – to meet her future dorm roommates. The plan worked out even better than expected: today, she calls the girls she met at the camp her best friends.

VU Faculty of Mathematics and Informatics student Ūla also remembers wondering whether she should go to the camp at all. Icebreakers and an unfamiliar environment seemed uncomfortable at first, but that feeling quickly changed once she arrived.

“I thought it would be really difficult to make friends at university. But everyone was very open to meeting new people and talked to each other a lot. Even though we were all very different – studying different things and coming from different cities – it still felt like we got along really well,” she says.

Experiencing Faculty Traditions Before September

At Freshers’ Camp, first-year students not only hear about their future student life – they become part of it themselves. For VU Faculty of Mathematics and Informatics student Ūla, one such experience was discovering faculty traditions, including faculty dances, MIDI, and “Roko opera”.

“I really liked how everyone encouraged you to join in and take part in everything. When they told us there would be preparations for the September 1st procession, I was really looking forward to it. When the day came, it was so much fun to contribute, make posters together, and come up with chants,” she recalls.

For VU Life Sciences Centre student Kipras, the camp also helped him understand that life at the faculty does not end at the classroom door.

“I realised that the activities at my faculty are very broad and don’t end with lectures or laboratory work. They extend into research and other academic activities as well. The faculty can be a place where you choose for yourself which path you want to take,” he says.

For VU Business School student Karina, camp activities related to her field of study provided further reassurance that she had chosen the right programme.

“There were many tasks related to the field we had chosen – business and finance. They helped me realise that I really had enrolled in the programme I wanted and that I genuinely enjoy doing this,” she says.

Starting University Already Knowing You Belong

There is still some time between Freshers’ Camp and the first lecture, but by then the University no longer feels completely unfamiliar. There are familiar faces, traditions you already know, activities you want to try, and people you know you can turn to if you need help.

“I felt much more confident on September 1st because I could already see familiar people and didn’t feel alone. The camp helped me realise that I really had enrolled where I wanted to be. It was a kind of reassurance that everything was okay and that I was in the right place,” says Karina.

VU Kaunas Faculty student Arijus would recommend Freshers’ Camp to future first-year students not only because of the new friendships or the fun experience.

“You’ll learn a lot of useful information that will genuinely help you while studying at Vilnius University,” he says.

VU Life Sciences Centre student Kipras sums up the Freshers’ Camp experience simply:

“You should start your student years on a high note, and this is one of the best ways to do it.”

Information about every VU SR faculty freshers' camp, including dates and ticket information, can be found on the VU SR Freshmen Camps webpage. Future students are also encouraged to follow their faculty Students' Representation on social media, where the latest updates about upcoming camps will be shared.

Studijų pradžia – ne tik pirmosios paskaitos, naujas tvarkaraštis ar nepažįstamos auditorijos. Kartu prasideda ir studentiškas gyvenimas, apie kurį dar prieš rugsėjį gali būti sunku susidaryti aiškų vaizdą. Kaip pavyks susipažinti su kursiokais (-ėmis)? Kas laukia už paskaitų ribų? Kokios tradicijos, veiklos ir galimybės taps kasdienybės dalimi?

Pirmakursių stovykla daugeliui tampa vieta, kurioje atsakymus į šiuos klausimus galima rasti dar neprasidėjus studijoms. Savo patirtimis dalijasi VU Kauno fakulteto studentas Arijus Blockis, VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentė Ūla Marija Čepaitytė, VU Verslo mokyklos studentė Karina Burakaitė ir VU Gyvybės mokslų centro studentas Kipras Kliučinskas.

Studentiškas gyvenimas – daugiau nei paskaitos

Prieš atvykstant į Universitetą studentiškas gyvenimas dažnai atrodo kaip nežinomybė. VU GMC studentas Kipras Kliučinskas pasakoja baiminęsis, kad pradėjus studijuoti didžiąją laiko dalį užims tik mokslai.

„Studentišką gyvenimą įsivaizdavau kaip uždaresnį, negu jis yra. Labai bijojau, kad tiesiog užsidarysiu moksluose ir daugiau galimybių nebus“, – prisimena jis.

Pirmakursių stovykla tapo viena pirmųjų progų pamatyti, kad Universitetas neapsiriboja vien studijų programa. Čia pirmakursiai (-ės) susipažįsta su studentiškomis organizacijomis, iniciatyvomis, fakultetų tradicijomis ir kitomis veiklomis, į kurias vėliau gali įsitraukti.

„Nesupratau, kiek galimybių atveria ir kiek kelių parodo viena organizacija“, – apie pažintį su VU SA pasakoja K. Kliučinskas.

Panašų lūkestį į stovyklą atsivežė ir VU KnF studentas Arijus Blockis. Po metų pertraukos prieš studijas jis tikėjosi naujoje aplinkoje sutikti daugiau žmonių, besidominčių panašiais dalykais kaip ir jis.

„Kadangi įstojau į universitetą po metų pertraukos, vienas iš mano nerimų buvo, kad bus šiek tiek sunkiau susibendrauti su kursiokais. Taip pat nerimavau, ar iš viso verta dalyvauti stovykloje – tas nerimas buvo toks stiprus, kad užsiregistravau likus vos valandai iki registracijos pabaigos, tačiau džiaugiuosi, kad tai padariau, nes susibendrauti su kursiokais tikrai pavyko“, – sako A. Blockis

Tai, ko neperskaitysi studijų programos apraše

Nors informaciją apie studijų programas, dalykus ar Universitete veikiančias organizacijas galima rasti internete, studentai (-ės) sutaria – stovykloje apie visa tai išgirsti visai kitaip.

VU KnF studentui Arijui stovykla padėjo konkrečiau suprasti, kas jo laukia studijose.

„Sužinojau tiksliau, kokius dalykus studijuosiu, kokius įrankius naudosime ir kokias temas mokysimės“, – prisimena ji.

VU VM studentei Karinai Burakaitei ypač naudingi buvo pokalbiai su kuratoriais (-ėmis), kurie padėjo geriau suprasti ne tik paskaitas, bet ir atsiskaitymus bei kasdienę studijų tvarką.

„Mokykloje vis tiek girdi, kad Universitete egzaminai labai svarbūs, neišlaikai – bus taip ir taip. Kuratoriai padėjo giliau sužinoti, kaip vyksta visas universitetinis gyvenimas ir suprasti, kad viskas nėra taip baisu, kaip iš pradžių atrodo“, – dalijasi ji.

VU MIF studentei Ūlai Marijai Čepaitytei vienu tokių momentų tapo pažintis su mainų galimybėmis ir studentiškomis iniciatyvomis. Apie jas pasakojo patys (-čios) tai jau patyrę (-usios) studentai (-ės).

„Apie „Erasmus“ pasakojo mergina iš mano fakulteto, kuri pati buvo išvykusi. Ji rodė savo nuotraukas, dalijosi patirtimi. Apie iniciatyvas irgi gali perskaityti, bet kai žmonės ateina, gyvai parodo, ką veikia, pasidalija savo įspūdžiais – visai kitaip tai pamatai“, – pasakoja Ū. Čepaitytė.

Rugsėjį pamatai jau pažįstamus veidus

Vienas dažniausių nerimų prieš studijas – baimė atsidurti aplinkoje, kurioje visi (-os), atrodo, jau turi savo draugų ratą. Tokį studentišką gyvenimą prieš stovyklą įsivaizdavo ir VU VM studentė Karina.

„Galvojau, kad bus daug žmonių, kurie jau pažįsta vienas kitą, kažkokios grupelės, ir rugsėjį bus labai sunku į jas įsilieti. Bet atvažiavusi pamačiau, kad visi jaudinasi, niekas nieko nepažįsta ir visi ieško savo žmonių“, – prisimena ji.

Į stovyklą Karina vyko ir turėdama dar vieną tikslą – susipažinti su būsimomis kambariokėmis bendrabutyje. Planas pavyko net geriau, nei tikėjosi: stovykloje sutiktas merginas šiandien ji vadina geriausiomis draugėmis.

VU MIF studentė Ūla taip pat prisimena, kad dar prieš stovyklą abejojo, ar apskritai į ją važiuoti. Susipažinimo veiklos ir nepažįstama aplinka atrodė nejaukiai, tačiau atvykus šis jausmas greitai pasikeitė.

„Galvojau, kad bus labai sunku susirasti draugų Universitete. Bet visi buvo labai nusiteikę susipažinti, daug bendravo tarpusavyje. Atrodė, kad nors esame labai skirtingi – skirtingos studijos, skirtingi miestai – vis tiek labai gerai sutariame“, – pasakoja ji.

Pirmosios fakulteto tradicijos – dar prieš rugsėjį

Stovykloje pirmakursiai (-ės) ne tik išgirsta apie būsimą studentišką gyvenimą, bet ir patys tampa jo dalimi. VU MIF studentei Ūlai viena tokių patirčių buvo pažintis su VU MIF tradicijomis – fakulteto šokiais, MIDI bei „Roko opera“.

„Labai patiko, kad visi tave ragina prisijungti ir visur dalyvauti. Kai pasakė, kad bus pasiruošimas Rugsėjo 1-osios eisenai, labai laukiau tos dienos. Atėjau ir buvo labai linksma prisidėti, visiems kartu daryti plakatus ir galvoti šūkius“, – prisimena ji.

VU GMC studentui Kiprui stovykla taip pat padėjo suprasti, kad fakulteto gyvenimas nesibaigia auditorijos durimis.

„Pamačiau, kad mano fakulteto veikla yra labai plati ir nepasibaigia vien paskaitomis ar laboratoriniais darbais. Ji plečiasi ir į mokslinę, ir į kitą akademinę veiklą. Fakultetas gali būti vieta, kur pats pasirenki, kokiu keliu nori eiti“, – sako studentas.

O VU VM studentei Karinai su studijų kryptimi susijusios stovyklos užduotys tapo dar vienu patvirtinimu, kad pasirinktos studijos – jai.

„Buvo daug užduočių, susijusių su mūsų pasirinkta kryptimi – verslu, finansais. Jos leido suprasti, kad vis dėlto įstojau ten, kur norėjau, ir man tikrai patinka tai daryti“, – pasakoja ji.

Pradėti studijas jau žinant, kad čia yra tavo vieta

Po stovyklos iki pirmosios paskaitos dar lieka laiko, tačiau Universitetas jau nebėra visiškai svetimas. Jame atsiranda pažįstamų veidų, žinomų tradicijų, veiklų, kurias norisi išbandyti, ir žmonių, į kuriuos prireikus galima kreiptis.

„Buvo daug drąsiau ir rugsėjo pirmąją, nes jau mačiau pažįstamus žmones ir nesijaučiau viena. Stovykla leido suprasti, kad tikrai įstojau ten, kur norėjau. Tai buvo toks patvirtinimas, kad viskas gerai ir aš esu tinkamoje vietoje“, – sako Karina.

VU KnF studentas Arijus būsimiems (-oms) pirmakursiams (-ėms) stovyklą rekomenduotų ne vien dėl naujų pažinčių ar smagiai praleisto laiko.

„Sužinosi labai daug naudingos informacijos, kuri tikrai padės mokantis Vilniaus universitete“, – dalijasi jis.

O VU GMC studentas Kipras pirmakursių stovyklą apibendrina sakydamas:

„Studentavimo metus reikia pradėti gera gaida, o čia yra vienas pagrindinių būdų tai padaryti.“

Visą informaciją apie kiekvieno VU SA padalinio pirmakursių stovyklą, jos datą ir bilietus galima rasti VU SA pirmakursių stovyklų polapyje. Būsimi (-os) studentai (-ės) taip pat kviečiami (-os) sekti savo fakulteto Studentų atstovybės socialinius tinklus, kuriuose bus skelbiama naujausia informacija apie artėjančias stovyklas. 

Liepos 31 d. – rugpjūčio 2 d. vyko kasmetiniai Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) padalinių planavimai. Jų metu 12 VU SA padalinių komandų išsigrynino svarbiausias studentams (-ėms) kylančias problemas, suformulavo metinius tikslus ir parengė jų įgyvendinimo planus.

Padalinių planavimai – kasmet vykstančio VU SA veiklos planavimo proceso dalis. Per tris planavimų dienas komandos analizavo savo padalinių studentų (-čių) situaciją, rinkosi problemą, kurią sieks spręsti ateinančiais metais, numatė konkrečius uždavinius, veiksmus ir poveikio rodiklius, padėsiančius įvertinti pasiektą pokytį.

„Planavimų metu svarbu ne tik suformuluoti ambicingą tikslą, bet ir įsitikinti, kad jis kyla iš realios studentų problemos, o suplanuoti veiksmai gali paskatinti pamatuojamą pokytį. Komandos nuosekliai analizavo situaciją, diskutavo ir ieškojo sprendimų, kuriuos galės įgyvendinti per ateinančius metus“, – teigia VU SA planavimo proceso koordinatorė Gabrielė Šlepetytė.

VU SA padalinių išsikelti metiniai tikslai

VU SA Matematikos ir informatikos fakulteto bei VU SA Šiaulių akademijos komandos savo metinius tikslus ir jų įgyvendinimo veiksmus dar planuos vėliau.

Komandoms padeda moderatoriai (-ės)

Viso proceso metu padalinių komandoms padėjo moderatoriai (-ės), vedę (-usios) diskusijas ir padėję (-usios) nuosekliai pereiti nuo problemos analizės prie konkretaus veiksmų plano. Prieš planavimus padalinių pirmininkai (-ės) nurodė savo poreikius moderatoriams (-ėms), o atsižvelgdama į juos, VU SA planavimo proceso koordinatorė Gabrielė Šlepetytė suskirstė moderatorių ir padalinių poras.

„Parenkant moderatorius svarbu įvertinti ne tik jų pačių preferencijas, bet ir konkrečios komandos poreikius, ankstesnę patirtį bei planuojamos spręsti problemos pobūdį. Siekiame sudaryti tokias poras, kurios padėtų komandoms atvirai diskutuoti, išsigryninti esmę ir planavimus užbaigti turint realistišką, aiškų veiksmų planą“, – pasakoja G. Šlepetytė.

Pasak jos, moderatorius nėra žmogus, priimantis sprendimus už komandą – jo užduotis yra padėti komandai pačiai atrasti tinkamiausią kryptį.

„Moderatoriai komandoms užduoda klausimus, padeda pastebėti plano spragas ir skatina susitarti dėl bendro rezultato. Vis dėlto galutinis tikslas ir atsakomybė už jo įgyvendinimą lieka pačiam padaliniui. Dėl to svarbu, kad kiekvienas komandos narys suprastų, kokio pokyčio siekiama ir kaip prie jo prisidės“, – sako planavimo proceso koordinatorė.

Planavimų metu parengti padalinių tikslai ir jų įgyvendinimo planai dar bus teikiami tvirtinti VU SA Parlamentui. Parlamentui juos patvirtinus, tikslai taps VU SA padalinių ateinančių metų veiklos pagrindu. Komandos visus metus stebės pažangą, vertins įgyvendintų veiksmų rezultatus ir sieks, kad planavimų metu išgrynintos idėjos virstų realiais pokyčiais VU studentams (-ėms).

From July 31 to August 2, the annual planning sessions for the Vilnius University Students' Representation (VU SR) units were held. During the sessions, teams from 12 VU SR units identified the most pressing issues students face, formulated their annual goals, and developed action plans to achieve them.

The division planning sessions are part of VU SR's annual strategic planning process. Over the course of three days, the teams analysed the situation of students within their divisions, identified the key issue they aim to address in the coming year, and defined specific objectives, actions, and impact indicators that will help measure the changes achieved.

"During the planning sessions, it is important not only to formulate an ambitious goal but also to ensure that it is based on a real student issue and that the planned actions can lead to measurable change. The teams thoroughly analysed the situation, engaged in discussions, and sought solutions that they will be able to implement over the coming year," says Gabrielė Šlepetytė, VU SA Planning Process Coordinator.

Annual goals set by VU SR units

The VU SA Faculty of Mathematics and Informatics and VU SA Šiauliai Academy teams will develop their annual goals and action plans at a later stage.

Moderators support the teams throughout the process

Throughout the planning process, the division teams were supported by moderators, who facilitated discussions and helped the teams move systematically from identifying a problem to developing a concrete action plan. Before the planning sessions, division presidents outlined their expectations for moderators, and based on these needs, VU SA Planning Process Coordinator Gabrielė Šlepetytė matched moderators with the divisions.

"When assigning moderators, it is important to consider not only their own preferences but also the specific needs of each team, their previous experience, and the nature of the issue the division plans to address. Our goal is to create pairings that encourage open discussion, help teams identify the core of the problem, and enable them to complete the planning process with a realistic and well-defined action plan," says G. Šlepetytė.

According to her, the moderator's role is not to make decisions on behalf of the team, but rather to help the team find the most suitable direction on its own.

"Moderators ask questions, help teams identify gaps in their plans, and encourage them to reach a shared understanding of the desired outcome. However, the final goal and responsibility for achieving it always remain with the division itself. That is why it is essential that every team member understands the change they are working towards and how they will contribute to it," the Planning Process Coordinator explains.

The goals and implementation plans prepared during the planning sessions will now be submitted to the VU SA Parliament for approval. Once approved, they will serve as the foundation for each division's activities over the coming year. Throughout the year, the teams will monitor their progress, evaluate the outcomes of the actions they implement, and work to ensure that the ideas developed during the planning process result in meaningful improvements for Vilnius University students.

Liepos 30 d. būsimus (-as) studentus (-es) pasiekė kvietimai studijuoti Vilniaus universitete. Naujo etapo pradžios proga juos sveikina Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) prezidentė Uršulė Barkauskaitė.

Ji kviečia drąsiai žengti į studentišką gyvenimą, dalyvauti pirmakursių stovyklose ir rugsėjo 4 d. vyksiančiame integracijos festivalyje „Ad Astra“.

„Labas!

Nuoširdžiai sveikinu gavus kvietimą studijuoti Vilniaus universitete – seniausiame ir didžiausiame universitete Lietuvoje. Tai ne tik naujo studijų etapo pradžia, bet ir galimybė tapti stiprios, aktyvios ir įkvepiančios bendruomenės dalimi.

Prieš akis tavęs laukia daug naujų pažinčių, patirčių, iššūkių ir atradimų. Gali būti, kad šiandien jauti ir jaudulį – tai visiškai normalu. Tačiau šiame kelyje tikrai nebūsi vienas ar viena.

Tikiuosi, kad pasimatysime tavo fakulteto pirmakursių stovykloje. Tai geriausia vieta pradėti studentišką kelią – susipažinti su bendrakursiais ir bendrakursėmis, užmegzti pirmąsias draugystes ir į universitetą ateiti jau pažįstant bent kelis veidus.

O rugsėjo 4 d. kviečiu susitikti integracijos festivalyje „Ad Astra“, kuriame kartu pasitiksime naujų studijų metų pradžią.

Linkiu drąsos, smalsumo, atkaklumo ir kuo daugiau nepamirštamų akimirkų. Iki greito pasimatymo Vilniaus universitete! Ir nepamiršk – iš čia kylama į žvaigždes“, – sako VU SA prezidentė U. Barkauskaitė.

Pirmieji žingsniai Universitete

Dar prieš prasidedant studijoms būsimų studentų (-čių) laukia pirmakursių stovyklos. Jose galima susipažinti su būsimais (-omis) bendrakursiais (-ėmis), fakulteto bendruomene ir studentišku gyvenimu. Daugiau informacijos apie pirmakursių stovyklas rasite čia.

Stovyklose pirmakursius (-es) pasitinka kuratoriai (-ės) – vyresnių kursų studentai (-ės), padedantys (-čios) žengti pirmuosius žingsnius Universitete. Jie (-os) supažindina su studijų aplinka, atsako į kylančius klausimus ir išlieka šalia ne tik stovykloje, bet ir prasidėjus studijoms. Kiekvieno padalinio kuratorių kontaktai – čia.

Įstojai į Vilniaus universitetą? Prisijunk prie savo Vilniaus universiteto pirmakursių „Facebook“ grupės. Joje rasi svarbiausią informaciją apie studijų pradžią, artėjančius renginius ir pirmakursių stovyklą, taip pat galėsi susipažinti su būsimais (-omis) bendrakursiais (-ėmis) bei užduoti rūpimus klausimus.

On 30 July, prospective students received their invitations to study at Vilnius University. To mark the beginning of this new chapter, Uršulė Barkauskaitė, President of the Vilnius University Students’ Representation (VU SR), congratulates them.

She encourages future students to embrace student life with confidence and invites them to attend Freshmen Camps and the Ad Astra integration festival on 4 September.

“Hello!

Congratulations on receiving an invitation to study at Vilnius University – the oldest and largest university in Lithuania. This marks not only the beginning of a new stage in your studies but also an opportunity to become part of a strong, active and inspiring community.

Many new people, experiences, challenges and discoveries await you. You may also be feeling a little nervous today – and that is completely normal. But you certainly will not be alone on this journey.

I hope to see you at your faculty’s Freshmen Camp. It is the best place to begin your student journey – to meet your fellow students, form your first friendships and arrive at university already recognising at least a few familiar faces.

I also invite you to join us at the Ad Astra integration festival on 4 September, where we will welcome the beginning of the new academic year together.

I wish you courage, curiosity, perseverance and countless unforgettable moments. See you soon at Vilnius University! And remember: from here, we rise to the stars,” says VU SR President Uršulė Barkauskaitė.

First Steps at the University

Even before studies begin, future students can look forward to Freshmen Camps. These camps offer an opportunity to meet future coursemates, become acquainted with the faculty community and learn more about student life. More information about Freshmen Camps is available here.

At the camps, freshmen are welcomed by mentors – senior students who help them take their first steps at the University. They introduce students to the study environment, answer their questions and continue supporting them not only during the camp but also after studies begin. Contact details for mentors at each faculty are available here.

Have you been admitted to Vilnius University? Join the Facebook group for Vilnius University freshmen. There, you will find essential information about the start of your studies, upcoming events and the Freshmen Camp. You will also be able to meet your future coursemates and ask any questions you may have.

The first day at university has not even begun, yet there are already plenty of questions. Where can I find my timetable? How do I choose my elective courses? What will the lecturers be like? And perhaps the most important question of all – will I find my people here?

For many first-year students, these questions are answered with the help of mentors. They welcome future students at the train station, encourage them to join activities during the freshers' camp, and, once the academic year begins, help them navigate university systems and answer any questions that arise.

On START FM, Vilnius University Faculty of Philology student Sibilė Pečiulytė, Faculty of Philosophy student Danielius Cibulskas, and Faculty of History student Gabija Milašauskytė shared how their mentors helped them and why that support mattered at the beginning of their studies. Not long ago, they themselves attended freshers' camps without knowing what to expect. This year, they will be returning as mentors.

The First Meeting Begins at the Train Station

A freshers' camp usually starts long before students arrive at the campsite – it begins at the train station. This is where future students meet, for the first time, the people with whom they will soon share lecture halls and student life. Approaching complete strangers can feel intimidating, which is why mentors play such an important role: they are often the first to say hello and invite newcomers to join the conversation.

Sibilė recalls that the mentors' warmth made her feel welcome from the very beginning.

"Even while we were waiting for the train, the mentors were incredibly friendly. They greeted us straight away and invited us into their circle. I was never left standing alone – someone would always come over, help me, or simply start a conversation," she says.

At first, Gabija kept to herself at the station. Groups of students had already started talking while she stood nearby wondering what to do. Eventually, she decided to step out of her comfort zone and introduced herself to two other future students.

"I'm really glad I did because one of them has become one of my closest friends. I think the camp helped us build that connection, and we've stayed close ever since," says Gabija.

Danielius joined the camp with almost no expectations after a former classmate encouraged him to go. Once he arrived at the station, however, he realised he would have to meet new people. Although starting conversations with strangers did not come naturally to him, he decided to introduce himself to another first-year student.

"That conversation turned into a really wonderful friendship. Today we're very close friends," he says.

Every Mentor Is There to Help

Although mentors are assigned to specific study programmes, those boundaries quickly disappear during the camp. Sibilė studies English and Spanish, yet she also formed a close connection with the mentor of the Scandinavian Studies programme.

"All the mentors looked after all the first-year students. If you wanted to, you could approach a mentor from a completely different programme. There was never any division between us," she recalls.

Before attending the camp, Sibilė imagined that a mentor would be something like a university mum or dad – someone who would show her around and explain how everything worked. In reality, the relationship became much closer than she had expected.

"My mentor became a friend. Whenever we met in the faculty courtyard, they would always say hello and ask how I was doing. And that wasn't just during the first few weeks – it continued even six months after my studies had begun," she says.

Before the camp, Gabija had no clear idea of what a mentor's role should be. For her, her mentor became someone she could always turn to with questions, knowing she would receive an answer.

"We had informal conversations and reflection sessions. Our mentor shared advice, told us about the lecturers, and helped us feel more confident about starting university. She was there not only during the camp but also after classes began, whenever questions or challenges came up," says Gabija.

"How Are You Feeling? What's Going Well, and What's Not?"

At first, Danielius was somewhat sceptical about the idea of mentors. In secondary school he had encountered similar roles, but they often felt more symbolic than practical. That is why the care shown by the Faculty of Philosophy mentor came as such a surprise.

"Our mentor genuinely cared about us. Every day, whenever she saw our group in the courtyard, she would come over and ask, 'How are you feeling? What's going well? What's not?' I wasn't used to someone showing that level of care," Danielius recalls.

Rather than waiting for first-year students to ask for help, the mentor took the initiative herself. She cared not only about their studies but also about how they were adjusting to their new environment.

"She became an important person in my transition to university life. She cared about both our well-being and our academic experience – how things were going and whether we were facing any difficulties. She exceeded all my expectations and showed me what a mentor can truly be," he says.

That support does not end when the camp is over. New questions continue to arise in September, when students need to find information, choose elective courses, or learn how to use the university's information systems.

"The camp gave us a real informational advantage. We learned about elective courses, the university information system, the Students' Representation and what it does – things that later turned out to be incredibly useful," says Danielius.

An Opportunity to Get to Know University Before It Begins

Freshers' camps offer much more than the chance to meet mentors and future classmates. They also allow students to experience their future study environment before the academic year even begins.

"Lecturers and representatives of the Student Scientific Society visited our camp. It was great to see what I would be doing, who I would be studying with, and the people I would be meeting over the coming years," Gabija recalls.

Sibilė says that the camp not only met her expectations but exceeded them.

"It was such a unique experience that you immediately want to relive it. That's one of the reasons why I decided to become a mentor myself," she reveals.

Gabija also finds it difficult to imagine what the beginning of her studies would have been like without attending the camp.

"I honestly don't know what my first year would have looked like if I hadn't gone to the freshers' camp. It definitely helped me become part of the community and get to know both my classmates and my lecturers. I had such a wonderful experience that I'm now looking forward to giving this year's first-year students an equally memorable one," she says.

Information about every VU SR faculty freshers' camp, including dates and ticket information, can be found on the VU SR Freshmen Camps webpage. Future students are also encouraged to follow their faculty Students' Representation on social media, where the latest updates about upcoming camps will be shared.

Pirmoji diena universitete dar neprasidėjo, o klausimų jau kyla nemažai. Kur ieškoti tvarkaraščio? Kaip pasirinkti studijų dalykus? Kokie (-ios) bus dėstytojai (-os)? Ir, ko gero, svarbiausia – ar pavyks čia atrasti savo žmones? 

Atsakymus į šiuos klausimus pirmakursiams (-ėms) dažnai padeda rasti kuratoriai (-ės). Jie (-os) būsimus studentus (-es) pasitinka dar traukinių stotyje, stovykloje kviečia įsitraukti į veiklas, o prasidėjus studijoms padeda susigaudyti universiteto sistemose ir atsako į kylančius klausimus. 

Apie kuratorių pagalbą ir jos reikšmę studijų pradžioje START FM eteryje kalbėjo VU Filologijos fakulteto studentė Sibilė Pečiulytė, VU Filosofijos fakulteto studentas Danielius Cibulskas ir VU Istorijos fakulteto studentė Gabija Milašauskytė. Dar visai neseniai jie (-os) patys (-čios) į pirmakursių stovyklas vyko nežinodami (-os), ko tikėtis, o šiemet į jas sugrįš jau kaip kuratoriai (-ės). 

Pirmasis susitikimas – dar traukinių stotyje 

Pirmakursių stovykla dažniausiai prasideda ne sodyboje, o traukinių stotyje. Čia būsimi (-os) studentai (-ės) pirmą kartą pamato žmones, su kuriais netrukus dalysis auditorijomis ir studentiško gyvenimo patirtimis. Prieiti prie nepažįstamųjų gali būti nedrąsu, todėl svarbus (-i) tampa kuratorius (-ė), pirmasis (-oji) pasisveikinantis (-i) ir pakviečiantis (-i) prisijungt prie pokalbių ratelio. 

Sibilė prisimena, kad kuratorių dėmesys padėjo nuo pat pradžių pasijusti laukiamai. 

„Dar stotyje, laukiant traukinio, kuratoriai buvo labai draugiški. Jie iš karto pasisveikino, priėmė į ratelį pasikalbėti. Niekada nebuvo taip, kad likčiau viena – visada kas nors ateidavo, padėdavo ar tiesiog pasišnekėdavo“, – pasakoja ji. 

Gabija stotyje iš pradžių laikėsi nuošalyje. Aplink jau būrėsi ir kalbėjosi žmonės, o ji stovėjo šalia svarstydama, ką daryti. Galiausiai mergina nusprendė perlipti per save ir užkalbino dvi būsimas studentes. 

„Labai gerai, kad tai padariau, nes dabar su viena iš jų esame labai artimos. Man atrodo, stovykla leido mums susibendrauti ir tą ryšį išlaikyti iki dabar“, – sako Gabija. 

Danielius į stovyklą išvyko beveik nieko nesitikėdamas – prisijungti pasiūlė buvusi bendraklasė. Vis dėlto stotyje jis suprato, kad teks megzti naujas pažintis. Nors tuo metu užkalbinti nepažįstamą žmogų jam nebuvo įprasta, Danielius išdrįso pradėti pokalbį su kitu pirmakursiu. 

„Dabar iš to išsirutuliojo labai graži draugystė – esame labai artimi draugai“, – pasakoja jis. 

Pagalbos galima kreiptis į visus (-as) kuratorius (-es) 

Nors kuratoriai (-ės) paskirstomi pagal studijų programas, stovykloje šios ribos greitai išnyksta. Sibilė studijuoja anglų ir ispanų kalbas, tačiau artimą ryšį užmezgė ir su Skandinavistikos studijų programos kuratore. 

„Visi kuratoriai rūpinosi visais pirmakursiais. Jeigu norėjai, galėjai prieiti ir prie kitos programos kuratoriaus. Nebuvo jokio susiskirstymo“, – prisimena ji. 

Prieš stovyklą Sibilė įsivaizdavo, kad kuratorius (-ė) bus tarsi universiteto mama ar tėtis – žmogus, kuris nuves, parodys ir paaiškins, kaip viskas vyksta. Tačiau ilgainiui šis ryšys tapo artimesnis, nei ji tikėjosi. 

„Kuratorius tapo draugu. Susitikus fakulteto kiemelyje visada pasisveikindavo, paklausdavo, kaip sekasi. Ir taip buvo ne tik pirmomis savaitėmis, bet ir praėjus pusei metų nuo studijų pradžios“, – pasakoja studentė. 

Gabija iki stovyklos neturėjo aiškaus įsivaizdavimo, koks turėtų būti kuratoriaus (-ės) vaidmuo. Jai kuratorė pirmiausia tapo žmogumi, kuriam galima užduoti klausimą ir žinoti, kad sulauksi atsakymo. 

„Turėjome neformalių pokalbių ir refleksijų, kuratorė dalydavosi patarimais, papasakodavo apie dėstytojus. Tai padėjo ramiau pasitikti studijų pradžią. Ji buvo šalia ir prasidėjus studijoms, kai kildavo klausimų ar susidurdavome su iššūkiais“, – sako Gabija. 

„Kaip jaučiatės? Kas gerai, kas blogai?“ 

Danielius į kuratoriaus (-ės) vaidmenį iš pradžių žvelgė gana skeptiškai. Gimnazijoje jis buvo susidūręs su panašiomis pareigomis, tačiau jautė, kad jos egzistavo labiau formaliai nei praktiškai, todėl Filosofijos fakulteto kuratorės parodytas dėmesys jį nustebino. 

„Mūsų kuratorė mumis ypač rūpinosi. Kiekvieną dieną, pamačiusi mūsų būrelį kiemelyje, iš karto prieidavo ir klausdavo: „Kaip jaučiatės? Kas gerai, kas blogai?“ Man toks rūpinimasis žmogumi buvo neįprastas“, – prisimena Danielius. 

Kuratorė nelaukė, kol pirmakursiai (-ės) patys (-čios) paprašys pagalbos. Ji domėjosi ne tik studijomis, bet ir tuo, kaip jie (-os) jaučiasi naujoje aplinkoje. 

„Ji tapo svarbiu žmogumi žengiant į universitetinį gyvenimą. Rūpinosi ir mūsų savijauta, ir akademiniais dalykais – kaip sekasi, ar nekyla sunkumų. Mano lūkesčius ji stipriai pranoko ir parodė, koks iš tikrųjų gali būti kuratorius“, – teigia jis. 

Toks palaikymas svarbus ne tik pirmosiomis stovyklos dienomis. Naujų klausimų kyla ir rugsėjį, kai reikia rasti informaciją, pasirinkti individualiuosius studijų dalykus ar pradėti naudotis universiteto informacinėmis sistemomis. 

„Stovykloje gavome savotišką informacinį pranašumą. Ten buvo papasakota apie individualiuosius dalykus, informacinę sistemą, Studentų atstovybę ir jos funkcijas – daugelį dalykų, kurių vėliau tikrai prireikė“, – sako Danielius. 

Galimybė iš anksto pažinti būsimą studijų aplinką 

Pirmakursių stovykla leidžia ne tik susipažinti su kuratoriais (-ėmis) ir būsimais (-omis) bendrakursiais (-ėmis), bet ir dar prieš rugsėjį iš arčiau pažvelgti į būsimą studijų aplinką. 

„Į mūsų stovyklą buvo atvykę dėstytojai ir Studentų mokslinė draugija. Buvo gera pamatyti, ką veiksiu, su kuo bendrausiu ir ką sutiksiu ateinančius metus“, – prisimena Gabija. 

Sibilė sako, kad jos lūkesčiai stovykloje ne tik išsipildė, bet ir buvo pranokti. 

„Tai unikali patirtis, kurią vėliau norisi pakartoti. Iš dalies dėl to ir pati tapau kuratore“, – atskleidžia ji. 

Gabija taip pat sunkiai įsivaizduoja, kaip būtų atrodžiusi jos studijų pradžia be šios patirties. 

„Net nežinau, kas būtų buvę, jeigu nebūčiau patekusi į pirmakursių stovyklą. Ji vienareikšmiškai padėjo integruotis į bendruomenę, susipažinti su bendrakursiais ir dėstytojais. Turėjau labai gerą patirtį savo pirmakursių stovykloje, todėl laukiu, kada galėsiu panašią, o gal net tokią pat gerą patirtį suteikti ateinantiems pirmakursiams“, – sako Gabija. 

Visą informaciją apie kiekvieno VU SA padalinio pirmakursių stovyklą, jos datą ir bilietus galima rasti VU SA pirmakursių stovyklų polapyje. Būsimi (-os) studentai (-ės) taip pat kviečiami (-os) sekti savo fakulteto Studentų atstovybės socialinius tinklus, kuriuose bus skelbiama naujausia informacija apie artėjančias stovyklas. 

Daugiau apie VU SA organizuojamų pirmakursių stovyklų įspūdžius galite išgirsti „Start FM“ radijo laidoje „Tiesiogiai iš VU SA“.

Liepos 24–26 d. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) nariai (-ės) susitiko strateginiuose planavimuose. Tris dienas dalyviai (-ės) diskutavo, kokio pokyčio šiemet reikia Vilniaus universiteto ir VU SA bendruomenėms, bei dėliojo konkrečius žingsnius, padėsiančius jį įgyvendinti. 

Strateginių tikslų kryptys pradėtos formuoti dar birželį vykusiame VU SA Biuro ir Tarybos išvažiavime. Jame, atsižvelgus į organizacijos strategiją ir bendruomenės poreikius, nuspręsta daugiausia dėmesio skirti grįžtamojo ryšio kultūrai, VU SA narių įveiklinimui ir Vilniaus universiteto bendruomenės psichologiniam atsparumui. 

Nuo konteksto pažinimo iki konkrečių veiksmų 

Pirmąją planavimų dieną dalyviai (-ės) susipažino su kiekvieno strateginio tikslo kontekstu: aptarė esamą situaciją, iki šiol atliktus darbus, organizacijoje jau turimus įrankius ir problemas, kurias svarbu spręsti ateinančiais metais. 

Vėliau dalyviai (-ės) pasiskirstė į tris grupes ir pradėjo planavimo sesijas. Jų metu buvo tikslinamos tikslų formuluotės, numatyti uždaviniai, konkretūs veiksmai ir poveikio rodikliai. Parengtas idėjas grupės reguliariai pristatė viena kitai, sulaukė klausimų pagal, kuriuos galėjo tobulinti savo planus. 

„Strateginių planavimų tikslas buvo ne tik susitarti, ko norime pasiekti, bet ir labai konkrečiai atsakyti, kaip tai padarysime. Skirtinguose VU SA padaliniuose veikiančių žmonių patirtys leido į tuos pačius klausimus pažvelgti iš įvairių perspektyvų, o bendros diskusijos padėjo išgryninti veiksmus, kuriuos galėsime nuosekliai įgyvendinti visus metus“, – teigia VU SA planavimo proceso koordinatorė Gabrielė Šlepetytė. 

Siekiama veiksmingo grįžtamojo ryšio kultūros 

Pirmuoju strateginiu tikslu siekiama sukurti veiksmingą ir nuoseklų studijų kokybės grįžtamojo ryšio ciklą Vilniaus universitete. 

Šiuo tikslu norima, kad grįžtamasis ryšys nesibaigtų užpildyta apklausa. Studentai (-ės) turi žinoti, kad jų nuomonė buvo išgirsta, dėstytojai (-os) – gauti pagalbą ją renkant ir pritaikant, o studentų (-čių) atstovai (-ės) – turėti įrankius, leidžiančius pagal surinktą informaciją inicijuoti pokyčius studijų procese. 

Bus stiprinami studentų (-čių) atstovų (-ių) studijų programų komitetuose gebėjimai rinkti ir analizuoti grįžtamąjį ryšį, dėstytojams (-oms) rengiamas tarpinio grįžtamojo ryšio priemonių paketas, o semestro pabaigos apklausų sistema bus peržiūrėta ir atnaujinta. Taip pat bus siekiama, kad dėstytojai (-os) studentams (-ėms) pristatytų, kas jų dėstomuose dalykuose pasikeitė atsižvelgus į ankstesnius atsiliepimus. 

„Norime, kad atvejų, kai studentas užpildo apklausą, tačiau vėliau nežino, kas nutiko su jo atsakymais, sumažėtų. Grįžtamasis ryšys turi tapti kultūriniu aspektu: studentai dalijasi savo patirtimi, ji yra analizuojama, imamasi veiksmų, o bendruomenė pamato, kokį pokytį padėjo sukurti“, – pasakoja G. Šlepetytė. 

Turima patirtis turi būti naudojama 

Antrojo strateginio tikslo kryptis planavimų metu pasikeitė. Iš pradžių buvo planuojama rengti VU SA narių įveiklinimo planą, tačiau, įvertinus dabartinę organizacijos situaciją, nuspręsta pirmiausia dėmesį skirti institucinei atminčiai. 

VU SA jau turi daug metodinės medžiagos, veiklos įrankių ir per ilgus metus sukauptos patirties. Vis dėlto ši informacija ne visada yra lengvai randama, reguliariai atnaujinama ar naudojama kasdienėje veikloje. Todėl bus siekiama puoselėti institucinės atminties kaupimo, saugojimo, perdavimo ir naudojimo kultūrą. 

Numatoma surinkti ir susisteminti turimą medžiagą, įvertinti, kurie įrankiai tebėra aktualūs, atnaujinti svarbiausius iš jų bei sukurti reguliarų jų peržiūros procesą. Kartu bus stiprinami VU SA bendruomenės gebėjimai sukauptą patirtį naudoti planuojant veiklas, priimant sprendimus ir perduodant atsakomybes naujiems (-oms) nariams (-ėms). 

„Narių įveiklinimo idėjos neatsisakoma. Ieškome tvaresnio būdo jos įgyvendinimui, nes įrankių tikrai turime labai daug. Jie nekuria vertės, jei narys nežino, kur juos rasti, kaip jais naudotis ir kam jie apskritai reikalingi. Todėl stipri institucinė atmintis gali tapti pagrindu, padedančiu žmonėms greičiau įsitraukti bei prisiimti atsakomybę“, – mini G. Šlepetytė. 

Stiprinamas bendruomenės psichologinis atsparumas 

Trečiuoju strateginiu tikslu siekiama, kad Vilniaus universiteto bendruomenės nariai (-ės) žinotų, kaip stiprinti savo psichologinį atsparumą, ir gebėtų atsistatyti susidūrę (-usios) su iššūkiais ar krizinėmis situacijomis. 

Šiemet bus siekiama ne tik kalbėti apie psichologinį atsparumą, bet ir suteikti bendruomenei praktinių žinių bei įrankių. Taip pat numatoma užtikrinti, kad sudėtingose situacijose studentus (-es) laiku pasiektų aiški, patikima informacija, o pati VU SA būtų pasirengusi nuosekliai reaguoti į kritines situacijas. 

Nuspręsta stiprinti atsparumo kompetencijas studijų laikotarpiu, peržiūrėti ir plėsti komunikacijos kanalus bei parengti VU SA vidinių kritinių situacijų prevencijos ir valdymo planą. 

„Iššūkių ar krizių metu neužtenka pasakyti žmogui, kad jis turi būti atsparus. Bendruomenė turi žinoti, kur rasti patikimą informaciją, kokių veiksmų imtis ir kur kreiptis pagalbos. Siekiame, kad šios žinios būtų prieinamos dar prieš sudėtingą situaciją, o ne tik tada, kai ji jau įvyksta“, – pabrėžia G. Šlepetytė. 

Planas, kurio vertę parodys pasiektas pokytis 

Strateginiuose planavimuose išgryninti tikslai ir numatyti veiksmai taps VU SA metinio strateginio veiklos plano pagrindu. Jį svarstys ir tvirtins VU SA Parlamentas, o vėliau prasidės svarbiausia dalis – suplanuotų sprendimų įgyvendinimas. 

„Po strateginių planavimų turime aiškesnį bendrą vaizdą, kur norime būti po metų. Tikroji planavimų sėkmė paaiškės ne iš dokumento apimties ar įvykdytų veiklų skaičiaus, o iš to, ar studentai jaus studijų pokyčius, ar VU SA nariai galės lengviau pasinaudoti sukaupta patirtimi ir ar bendruomenė bus geriau pasirengusi susidurti su iššūkiais“, – apibendrina G. Šlepetytė.

Daugiau apie VU SA strateginius planavimus galite išgirsti „Start FM“ radijo laidoje „Tiesiogiai iš VU SA“.

From 24 to 26 July, members of the Vilnius University Students’ Representation (VU SR) gathered for their annual strategic planning sessions. Over the course of three days, participants discussed what changes are needed this year for the Vilnius University and VU SR communities and mapped out concrete steps to make those changes happen.

The directions for this year's strategic goals were first outlined during the VU SR Board and Council retreat held in June. Based on the organisation's strategy and the needs of the community, participants agreed to focus on three priorities: strengthening the culture of feedback, empowering VU SR members, and improving the psychological resilience of the Vilnius University community.

From Understanding the Context to Concrete Actions

The first day of the planning sessions was dedicated to understanding the context behind each strategic goal. Participants reviewed the current situation, discussed work already completed, examined the tools and resources already available within the organisation, and identified the challenges that should be addressed over the coming year.

Participants then split into three working groups and began the planning process. During these sessions, they refined the wording of each strategic goal, defined objectives, identified concrete actions, and established indicators for measuring impact. The groups regularly presented their ideas to one another, received feedback and questions, and used this input to further improve their plans.

"The purpose of these strategic planning sessions was not only to agree on what we want to achieve but also to define very clearly how we will achieve it. The different experiences brought by people from various VU SR divisions allowed us to approach the same issues from multiple perspectives, while our shared discussions helped us identify actions that we will be able to implement consistently throughout the year," says Gabriela Šlepetytė, Coordinator of the VU SR Strategic Planning Process.

Building an Effective Feedback Culture

The first strategic goal aims to establish an effective and consistent feedback cycle for study quality at Vilnius University.

The objective is to ensure that feedback does not end with students simply completing a survey. Students should know that their opinions have been heard, lecturers should receive support in collecting and applying feedback, and student representatives should have the tools needed to use the collected information to initiate meaningful improvements in the study process.

To achieve this, VU SR will strengthen the competencies of student representatives serving on Study Programme Committees in collecting and analysing feedback. A toolkit for mid-semester feedback will be developed for lecturers, while the end-of-semester survey system will be reviewed and improved. Efforts will also be made to encourage lecturers to explain to students what changes have been introduced to their courses based on previous feedback.

"We want fewer situations where a student completes a survey but never finds out what happened to their responses. Feedback should become part of our organisational culture: students share their experiences, those experiences are analysed, action is taken, and the community can clearly see the changes their feedback has helped create," explains Šlepetytė.

Making Better Use of Existing Knowledge

The direction of the second strategic goal changed during the planning process. Initially, the focus was on developing a member engagement plan. However, after evaluating the organisation's current situation, participants concluded that strengthening institutional memory should come first.

Over the years, VU SR has accumulated a wide range of methodological resources, practical tools, and organisational experience. However, this knowledge is not always easy to find, regularly updated, or consistently used in everyday activities. The new priority is therefore to foster a culture of collecting, preserving, transferring, and actively using institutional knowledge.

The organisation plans to gather and systematise existing materials, evaluate which resources remain relevant, update the most important ones, and establish a regular review process. At the same time, VU SR members will be encouraged to use accumulated knowledge when planning activities, making decisions, and transferring responsibilities to new members.

"We are not abandoning the idea of member engagement. Instead, we are looking for a more sustainable way to achieve it because we already have a great number of tools available. They create little value if members do not know where to find them, how to use them, or why they matter in the first place. Strong institutional memory can become the foundation that helps people become involved more quickly and confidently take on responsibility," says Šlepetytė.

Strengthening Psychological Resilience

The third strategic goal seeks to ensure that members of the Vilnius University community know how to strengthen their psychological resilience and are better prepared to recover from challenges or crisis situations.

This year, the focus will be not only on raising awareness but also on providing the community with practical knowledge and tools. Another priority is ensuring that students receive clear and reliable information in difficult situations and that VU SR itself is prepared to respond to crises in a consistent and coordinated manner.

Planned actions include strengthening resilience-related competencies throughout students' university experience, reviewing and expanding communication channels, and preparing an internal crisis prevention and management plan for VU SR.

"During challenges or crises, it is not enough to simply tell people to be resilient. The community needs to know where to find reliable information, what steps to take, and where to seek help. Our goal is to make this knowledge available before difficult situations arise, not only once they have already happened," Šlepetytė emphasises.

A Plan Whose Success Will Be Measured by Real Change

The goals and actions refined during the strategic planning sessions will form the basis of VU SR's Annual Strategic Action Plan. The plan will be reviewed and approved by the VU SR Parliament, after which the most important stage will begin: turning the planned solutions into reality.

"After these strategic planning sessions, we have a much clearer picture of where we want to be in a year's time. The real success of this process will not be measured by the length of the document or the number of completed activities, but by whether students experience tangible improvements in their studies, whether VU SR members can make better use of the organisation's accumulated knowledge, and whether our community is better prepared to face future challenges," Šlepetytė concludes.

Liepos 23 d. vykusiame 10-ajame atvirame Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) Revizijos komisijos posėdyje patvirtinta 2026–2027 m. VU SA veiklos ir finansinio vertinimo metodika. 

Dokumente apibrėžiama, kaip Revizijos komisija atliks metinį organizacijos veiklos ir finansinį vertinimą: kokios sritys bus vertinamos, kokiais duomenimis bus remiamasi, kaip nustatomos rizikos ir formuluojamos rekomendacijos. 

„Patvirtinta metodika padės užtikrinti, kad VU SA veiklos ir finansinis vertinimas būtų nuoseklus, aiškus ir pagrįstas konkrečiais duomenimis. Taip VU SA organai, struktūriniai dariniai ir Centrinis biuras galės iš anksto geriau suprasti vertinimo procesą bei tai, kokios informacijos iš jų gali būti prašoma“, – teigia VU SA Revizijos komisijos pirmininkas Vismantas Daujotas. 

Bus vertinami ne tik veiklos rezultatai 

Vertinant bus atsižvelgiama ne tik į tai, ar numatyta veikla buvo įgyvendinta, bet ir į jos planavimą, pagrindimą duomenimis ar dokumentais bei atsakomybių pasiskirstymą. Taip pat bus vertinama, ar sprendimai buvo priimami laikantis VU SA veiklą reglamentuojančių dokumentų ir ar sudarytos sąlygos veiklos tęstinumui. 

„Vertinimo tikslas nėra vien patikrinti, ar suplanuotos veiklos įvyko. Svarbu suprasti, kaip jos buvo planuojamos, kuo buvo grindžiami priimti sprendimai, kaip pasiskirstytos atsakomybės ir ar sukurtos sąlygos pradėtiems darbams tęsti“, – sako V. Daujotas. 

Metodikoje numatyta vertinti skirtingas VU SA veiklos sritis: strateginius dokumentus ir veiklos planavimą, Parlamento, Tarybos, Prezidento ir Centrinio biuro veiklą, VU SA padalinių, vykdančių atstovavimo funkciją, veiklą, studentų (-čių) iniciatyvas ir Studentų (-čių) iniciatyvų centrą, Institucinio stiprinimo fondą, tarptautiškumą ir tarpkultūriškumą, komunikaciją, partnerystes ir marketingą, finansų valdymą, dokumentų saugojimą, informacinių sistemų naudojimą bei asmens duomenų apsaugą. 

Vertinimas bus grindžiamas skirtingais informacijos šaltiniais 

Atlikdama vertinimą Revizijos komisija analizuos dokumentus, protokolus, sprendimus, finansinius dokumentus, sutartis, ataskaitas ir apklausų rezultatus. 

Taip pat bus remiamasi pokalbių ar grupinių diskusijų metu gauta informacija, rašytiniais paaiškinimais ir kitais duomenimis, reikalingais pagrįstoms išvadoms parengti. 

Skirtingų informacijos šaltinių naudojimas leis išsamiau įvertinti VU SA veiklą ir pateikti ne pavieniais pastebėjimais, o surinktais duomenimis pagrįstas išvadas. 

Dėmesys rizikoms ir rekomendacijų įgyvendinimui 

Atskiras dėmesys metodikoje skiriamas rizikų vertinimui. Nustačius neaiškią praktiką, trūkumą ar pasikartojančią problemą, bus vertinama, kokį poveikį tai gali turėti VU SA veiklai, studentų (-čių) interesų atstovavimui, finansinei atsakomybei, organizacijos reputacijai, asmens duomenų apsaugai ar veiklos tęstinumui. 

Metodikoje taip pat numatyta Revizijos komisijos pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena. Bus vertinama, ar rekomendacijos buvo apsvarstytos, ar prisiimta atsakomybė už jų įgyvendinimą ir ar imtasi veiksmų nustatytoms rizikoms mažinti. 

„Revizijos komisijai svarbu ne tik įvardyti pastebėtus trūkumus, bet ir įvertinti jų keliamas rizikas bei pateikti rekomendacijas, kurios prisidėtų prie realaus organizacijos veiklos tobulinimo. Todėl metodikoje numatyta stebėti ir tai, kaip į pateiktas rekomendacijas atsižvelgiama“, – pažymi VU SA Revizijos komisijos pirmininkas. 

Patvirtinta metodika bus taikoma rengiant metinę VU SA veiklos ir finansinio vertinimo ataskaitą, teikiamą VU SA ataskaitinei-rinkiminei konferencijai. 

VU SA Revizijos komisija yra VU SA organas, atliekantis organizacijos veiklos ir finansinį vertinimą, teikiantis išvadas bei rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Komisija vertina, kaip laikomasi VU SA veiklą reglamentuojančių dokumentų, kaip įgyvendinami organizacijos tikslai, naudojami finansiniai ir kiti ištekliai bei užtikrinamas veiklos skaidrumas, atsakomybė ir tęstinumas.